Jau kitąmet iš nuotėkų dumblo gaminsime elektrą

Geriausias būdas išsaugoti švarų vandenį – jo neteršti arba tinkamai sutvarkyti nuotėkas. Išvalytas vanduo paprastai išleidžiamas į vandens telkinius, bet kur dėti susidariusį dumblą?

Dabar dėl pažangių technologijų vandens valymo procese susidarantis dumblas bus ne tik naudojamas dirbamai žemei tręšti, bet – netrukus – ir „žaliajai energijai“ gaminti.

Lietuva per ateinančius penkerius metus tikisi išspręsti aktualią nuotėkų dumblo tvarkymo problemą.

 

Šalyje jau pradėjo dygti dumblo apdorojimo įrenginiai, o jų statybai iš Europos Sąjungos skirta daugiau kaip pusė milijardo litų.

 

Vilnius, Šiauliai ir Mažeikiai vieni pirmųjų ėmėsi spręsti dumblo tvarkymo problemą. Be jau pradėtų rengiamasi įgyvendinti dar 20 dumblo tvarkymo projektų.

 

Vieni šalies miestai dumblą ketina perdirbti ir iš jo išgauti energiją, kiti – kompostuoti, o vėliau realizuoti kaip trąšas. Lietuvoje numatoma pastatyti 12 pūdymo-džiovinimo įrenginių, 2 dumblo džiovinimo įrenginius ir 9 kompostavimo aikšteles.

 

Vilniaus įrenginiuose dumblas bus pūdomas, sausinamas ir džiovinamas. Sumažės aplinkos tarša, nes dumblo apdorojimo procesai vyks uždarose sistemose, apdorojimo įrenginiuose bus įdiegtos oro valymo technologijos, kitos oro taršos prevencinės priemonės.

 

Tikimasi, kad Vilniaus nuotėkų valykloje intensyviai statomi dumblo apdorojimo įrenginiai išspręs nemalonių kvapų problemą, itin aktualią Lazdynų mikrorajono gyventojams.

 

Šiuo metu statybos darbai Vilniuje artėja į pabaigą, montuojama įranga. Numatoma dumblo apdorojimo įrenginių statybos pabaiga – 2012 m. liepos mėn.

 

Miestams užbaigus įrenginių statybas, Lietuvoje moderniomis technologijomis bus tvarkoma apie 80 procentų dumblo. Tam Europos Sąjunga skyrė daugiau kaip pusę milijardo litų. Planuojama dumblo tvarkymo projektus įgyvendinti iki 2015-ųjų metų.

 

Kuo geriau nuotėkos išvalomos, tuo daugiau dumblo susidaro. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, Lietuvoje 2009 metais susidarė daugiau nei 51 155 tonų sauso nuotėkų dumblo, iš kurių sutvarkyta 49 261 tona. Paskaičiuota, jog vienam Lietuvos gyventojui tenka apie 15 kg nuotėkų.

 

{alfa2}