Meras Antanas Tenys: „Priimdami iššūkius, tampame stipresni“

Kai dar praėjusiais Lietuvos socialdemokratų partijos Mažeikių skyrius pranešė, kad po rinkimų į Savivaldybės tarybą meru norėtų matyti Antaną Tenį, daugelis nusprendė, kad tai – rinkimų triukas.

Netikėjo, kad šis santūrus, vidine ramybe, gebėjimu įsiklausyti pasižyminti žmogus sutiktų tapti Tarybos vadovu.

Šiandien A. Tenys – Mažeikių rajono savivaldybės meras.

 

„Negalėjau atsisakyti. Turėjau vykdyti Mažeikių rajono gyventojų, partijos bičiulių valią. Tikrai nesu karjeristas ir niekada negalvojau, kad taip nutiks. Man šis postas – milžiniška atsakomybė prieš žmones, būsimus darbus. Tačiau aš žinau, kad tarnausiu žmonėms“, – sako meras.  

 

Partinė veikla gali būti be intrigų

 

Daugiau nei metus Socialdemokratų partijos Mažeikių skyriui vadovaujantis Antanas Tenys be žodžių paskleidė žinią – partinė veikla gali išsiversti be intrigų, manipuliacijų, melo.

 

Pirmininko nuomone, solo partijų mėgėjų laikai praėjo – sėkmei pasiekti reikalinga kiekvieno bendražygio parama, jėgos.

 

„Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Toks mano siekis. Vertinu darbštumą, punktualumą, ramybę, kantrybę, tiesos sakymą. Nemeluoju ir nenoriu, kad man meluotų, nuglaistytų. Melo kojos trumpos. Manau, kad ir politikoje galime išsiversti be apgaulės. Tiesiog toks esu. Ir partijoje pasakiau, kad nemoku dviprasmybių. Yra dalykų, kurių negalima sakyti, tai aš iš viso jų nesakau. Tačiau niekada nemeluosiu. Kitoks nebūsiu“, – savo gyvenimo nuostatas tvirtai dėsto Antanas.

 

Iššūkiai stiprina

 

A. Tenys niekada nesiekė aukštų postų, niekam nelipo per galvas. Tačiau pats gyvenimas kėlė iššūkius: prieš dvidešimt penkerius metus buvęs jauniausias kolūkio pirmininkas Mažeikių rajone, dabar, prieš tapdamas meru, – Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto pirmininkas, Auksodės kaimo bendruomenės pirmininkas, Kredito unijos pirmininkas, įvairių komisijų vadovas.

 

Socialdemokratų partijos Mažeikių skyriaus bičiulių sprendimas išrinkti jį partijos pirmininku Antanui buvo vienas didžiausių pastarųjų metų iššūkių.

 

„Tikrai nemanau, kad esu pats geriausias, niekada nekėliau savęs į aukštumas. Tačiau jeigu bičiuliai liepė, pasitikėjo, privalau jų nenuvilti. Dirbu, klystu, iš klaidų mokausi. Manau, kad pripažindami iššūkius ir juos pergalėdami mes tampame stipresni. Geriausias būdas mokytis matematikos yra spręsti uždavinius. Geriausias būdas ruoštis varžyboms – treniruotis su stipriu priešininku. Aš treniruojuosi ir mokausi“, – šypsosi Mažeikių socialdemokratų partijos pirmininkas.

 

Pačiam A. Teniui buvo netikėta, kai skyriaus bičiuliai nusprendė, kad būtent jis ves į 2011 metų savivaldybių rinkimus, nes mato kaip būsimąjį Mažeikių rajono merą.

 

„Pažiūrėsim. Jeigu reikės, ir būsiu, – prieš metus abejojančiųjų pamąstymus nukirto Skyriaus pirmininkas. – Pats niekada nesakiau ir nesakysiu, kad noriu būti meras. Tačiau jeigu partijos bičiuliai pasitikės, mano kandidatūrą palaikys didžioji dauguma partiečių – būsiu. Bet… Jeigu bus pykčiai, kumščio kišenėje laikymas, nuoskaudos dėl to, kad vienas ar kitas to posto norėjęs – nesutiksiu. Kiekvienam atvejui skirtingas sprendimas. Ši lygtis turi daug nežinomųjų“.

 

Tarnaus mažeikiškiams

 

Ir partinėje veikloje, ir savivaldoje A. Tenys nėra naujokas. Socialdemokratų partijos Mažeikių skyriaus veikloje jis dalyvauja nuo skyriaus įsikūrimo, Savivaldybės taryboje – ketvirta kadencija.

 

„Gerai žinau, kad, būdamas meras, būsiu mažeikiškių tarnas. Tarsiuosi su žmonėmis, klausiu, ko jiems reikia. Nesu visų galų specialistas, todėl turėsiu suburti kompetentingą, jautrią žmonių poreikiams komandą. Esu įsitikinęs, kad vadovavimas žmonėms pirmiausia prasideda nuo savęs – vadovauti sau pačiam ir nebūti blaškomam pirmyn atgal aplinkybių, atsitiktinumų ar paviršutiniškų interesų. Tikrai nebūsiu kitoks nei dabar esu – nežaisiu su žmonėmis, nemanipuliuosiu jais. Ir svetimom rankom savo naudai sumaišties nekelsiu, mero kėdės įsikibęs nesilaikysiu. Esu nereikalingas? Ačiū. Rinkite kitą. Mano nuomone, geriau būti sąžiningam, doram ir opozicijoje, negu su didelėm melagystėm laikytis įsikibus mero posto ir nieko gero nedaryti. Meras turi tarnauti žmonėms, o ne sau“, – įsitikinęs socialdemokratas.

 

Didžiausias Mažeikių rajono savivaldybės mero rūpestis – kaip gauti patikimą informaciją apie tai, ko mažeikiškiams labiausiai reikia. Kaip surasti tą optimalų variantą, kuris didžiajai daliai rajono gyventojų būtų tinkamas?

 

Žinoma, pirminiai, svarbiausi dalykai žmogui yra darbas, galimybė išlaikyti šeimą, sumokėti komunalinius mokesčius. Nebus darbo, nebus pinigų, ir šventės nemielos bus. Be to, kiekvienas nori jaustis saugus ir reikalingas. Nori gyventi oriai.

 

„Nežinome ir niekad nesužinosime, kiek sveria kito žmogaus našta. Tačiau gerai žinau, kad rajono vadovas prisiima milžinišką atsakomybę už kiekvieną rajono gyventoją. Didžiulį iššūkį. O iššūkiai man ne naujiena“, – sako A. Tenys.

 

Žemė ir muzika

 

Didžiausia mero meilė, sielos atgaiva – žemė. „Esu žemdirbys nuo gimimo“, – trumpai save apibūdina penkiasdešimt šešerių metų Antanas. Kai didžiąją dienos dalį pradėjo užimti visuomeninė veikla, verslas, kai pečius užgulė didelė atsakomybė už juo pasitikėjusius bičiulius, Mažeikių rajono žmones, kaimo bendruomenę, didžiausias poilsis, atsipalaidavimas – po darbų grįžus namo, sėsti į traktorių ir arti, arti, arti…

 

„Tada man taip ramu, gera. Viską apgalvoju, niekas netrukdo. Darbuojuosi tol, kol darbas teikia malonumą. O tai ilgai užtrunka… Ar dabar galėsiu arti? Galėsiu. Naktimis,“ – prisipažįsta A. Tenys.

 

Jis dėkingas tėvams, nuo ankstyvos vaikystės skiepijusiems pagarbų požiūrį į žmones, pareigingumą, darbštumą.

 

„Laikai buvo nelengvi, o man labai patiko žemės darbai. Būdavo didžiulis malonumas su arkliu žemę paakėti ar su plūgu, kurio nepanešdavau, paarti. Akys žibėdavo – vyras esu! Arklį moku pakinkyti!“ – prisimena Antanas.

 

Savo vaikams – Jurgitai ir Antanui – jis taip pat įskiepijo, kad didžiausia žmogaus vertybė – darbas. Darbščiam žmogui visos kliūtys įveikiamos.

 

Tiesa, yra ir antroji meilė – muzika. Nors natų iki šiol nepažįsta, Skyriaus pirmininkas groja penkiais muzikos instrumentais. Kažkada, vaikystėje, penktoje klasėje, mokytojai norėjo, kad Antanas mokytųsi Konservatorijoje, visi priėmimo dokumentai buvo sutvarkyti, tačiau mama pabūgo tokį pyplį į Vilnių išleisti.

 

Vėliau Mažeikių muzikos mokykloje būtų galėjęs mokytis, tačiau ir vėl kliūtis – groti išsvajotąja triūba ten nebuvo galimybių. Už vasarą užsidirbtus pinigus nusipirko akordeoną, šunį kaukindavo (šis taip pat muzikalus buvo, dainuoti mėgo), ūgtelėjęs kaimo kapeloje grojo. Ir dabar dažnai muzikos instrumentą į rankas ima. Būdamas meras muzikos nepamirš.

 

Mažeikių rajono savivaldybė, ryšių su visuomene skyrius

 

{parasas}