Visuomenėje dar naudojami gyvsidabrio termometrai

Jau keletą metų į Lietuvos rinką gyvsidabrio termometrai nebepatenka, tačiau Mažeikių miesto ir rajono gyventojai kreipiasi į visuomenės sveikatos specialistus klausdami, kaip elgtis sudužus gyvsidabrio termometrui, kaip surinkti gyvsidabrį, kur dėti surinktą gyvsidabrį arba pasenusius, nebenaudojamus, įskilusius gyvsidabrio termometrus.

Jei sudaužėte termometrą, nekils grėsmė sveikatai, jeigu išvesite iš patalpos vaikus, kruopščiai surinksite gyvsidabrį (matomus mažus lašelius) ir išvėdinsite patalpas.

 

Kaip surinkti gyvsidabrį?

 

Pradėti rinkti reikia nuo užteršto ploto pakraščių ir rinkti vidurio link. Atliekant valymą, dėvėti marlines kaukes(ant nosies), gumines pirštines. Surinkti gyvsidabrio lašelius galite ir patys, nebūtina kviestis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus.

 

Juos galima rinkti drėgnu klijais pateptu popieriumi, prie kurio jie gerai limpa. Tuomet popieriaus lapą su gyvsidabriu įdėti į stiklinį indą su vandeniu ir užkimšti kamščiu arba uždaryti dangteliu. Indą kelis kartus pakratykite ir gyvsidabris nuo popieriaus nusėda ant indo dugno.

 

Išėmus popierių, juo vėl galima rinkti gyvsidabrį. Taip pat  lašelius galima rinkti ir gumine kriauše su nedidele angele viršuje, per kurią ji sujungta su specialiu stikliniu rinktuvu. Lašeliai renkami ir siurbliu (skirtu tik tam tikslui).

 

Surinkus gyvsidabrį, grindys (jeigu reikia ir visi kiti paviršiai) išplaunamos pakaitintu iki (70 -80) C ūkinio muilo ir geriamosios sodos tirpalu (52 g sodos ir 45 g muilo 1 litrui vandens), nutrinama šepečiais, o paskui viskas perplaunama vandeniu. Galima naudoti ir kitas priemones, kaip pvz., 0,2 proc. vandeninį kalio permanganato tirpalą, parūgštinta druskos rūgštimi (5 ml. rūgšties ir 2 g kalio permanganato 1 litrui vandens), ne mažiau kaip 20 proc. chlorkalkių tirpalą (250 g chlorkalkių  1 litrui vandens), ne mažiau 5- 10 proc. druskos rūgšties tirpalu (7-12 g druskos rūgšties 1 litrui vandens).

 

Panaudojus bet kurias nukenksminimo priemones, vėliau visus paviršius perplauti vandeniu. Atliekant valymą, dėvėti marlines kaukes (ant nosies), gumines pirštines.

 

Po visų atliktų darbų būtina nusiprausti su muilu rankas ir veidą, išskalauti dantis, persirengti ir išplauti rūbus (skalbiant papildomai prie skalbimo miltelių įdėti 10 g chlorkalkių 10 l vandens). Neužmiršti gerai išvėdinti patalpas ir apriboti buvimą toje aplinkoje.

 

Kur dėti surinktą gyvsidabrį? 

 

Negalima gyvsidabrio išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Indą su vandeniu, į kurį surinkote sudužusio termometro gyvsidabrį, galite nuvežti į pavojingas buitines atliekas surenkančias įmones.

 

Mažeikiuose, atliekas, kuriose yra gyvsidabrio priima stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė, esanti Algirdo g. 40C, Mažeikiai. Atliekų surinkimo aikštelės darbo laikas nuo 9.00 val. iki 18.00 val., šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Poilsio dienos – sekmadienis ir pirmadienis. Iš gyventojų, atliekos, kuriose yra gyvsidabrio priimamos nemokamai.

 

Kaip apsinuodijama gyvsidabriu?

 

Gyvsidabris gali patekti į organizmą per odą, virškinimo traktu, per kvėpavimo takus (įkvepiant), tuomet gyvsidabris sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą. Dažniausiai apsinuodijama gyvsidabriu per kvėpavimo takus.

 

Gyvsidabris yra skystas, sidabro baltumo, sunkus metalas, kuris yra toksiškas visoms gyvybės formoms. Ši medžiaga yra laki ir greitai garuoja kambario temperatūroje. Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie yra bespalviai ir bekvapiai, todėl kartais žmonės tiesiog gali nežinoti, kad apsinuodijo gyvsidabriu.

 

Pirmieji ūmaus gyvsidabriu apsinuodijimo požymiai yra galvos skausmas, silpnumas, sutrinka miegas, pykina. Atsiranda metalo skonis burnoje, vėmimas, seilėtekis, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas.

 

Gyvsidabrio garai sukelia ūmią pneumoniją. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Patekęs pro kvėpavimo takus, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis, prakaitu, motinos pienu.

 

Esant lėtiniam apsinuodijimui gyvsidabriu, žmogus dažniausiai skundžiasi galvos svaigimu ir skausmais, metalo skoniu burnoje, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, pablogėjusia atmintimi, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, vystosi toksinė encefalopatija.

 

Sunkūs apsinuodijimai gyvsidabriu gali baigtis mirtimi. Todėl ypač atsargiai reikia elgtis su bet kokiu prietaisu, kuriame yra gyvsidabrio metalo.

 

Pastebėjus pirmuosius ūmaus apsinuodijimo gyvsidabriu požymius, rekomenduojama išgerti vandens su aktyvuota anglimi (1-2 šaukštai  aktyvuotos anglies 1 stiklinei vandens), vandens su kiaušinio baltymu (2 kiaušinio baltymai stiklinei vandens) arba 5-6 kiaušiniai  0,5 l. pieno ir stengtis sukelti vėmimą.

 

Apsinuodijusius asmenis būtina kuo greičiau nugabenti į gydymo įstaigą. Kontaktavusiems asmenims su gyvsidabriu rekomenduojama pasitikrinti sveikatą.

 

Visuomenės sveikatos specialistai pataria surinkti namuose esančius gyvsidabrio termometrus ir saugiai juos nugabenti į pavojingas buitines atliekas surenkančias įmones, siekiant išsaugoti kuo švaresnę aplinką bei savo ir visuomenės sveikatą.

 

Šiuo metu vaistinėse galima įsigyti termometrų be gyvsidabrio, skaitmeninių ir infraraudonųjų spindulių termometrų, kurie greitai ir tiksliai matuoja kūno temperatūrą.

 

Telšių visuomenės sveikatos centras, Mažeikių skyrius

 

{parasas}