Žemaitijoje bičių mažėjimo dar nesijaučia

Bitė – darbštumo simbolis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Šie maži darbštūs vabzdžiai suneša į avilius visų taip vertinamą medų, be to, yra itin svarbūs augalų išlikimui. Deja, pastaraisiais metais bičių skaičius visoje Europoje sparčiai mažėja. Dėl to kyla grėsmė gamtai, jos biologinei įvairovei, kenčia bitininkystės verslas. Ar po dešimtmečio dar bus žmonių, pasirenkančių romantišką bitininko profesiją? Ar dar rasime kur įsigyti stiklainiuką medaus?


Bitėms „gelbėti“ – daugiau nei 3 mln. litų

EK duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 117 tūkstančių bičių avilių. Tai sudaro 0,8 proc. visų ES šalyse esančių avilių. Kaimynai latviai avilių turi perpus mažiau – 64 tūkst., estai – tik 24,5 tūkst., o lenkai su daugiau nei milijonu avilių lenkia mus dešimt kartų. Iš viso ES šalyse narėse yra beveik 14 mln. avilių, o daugiausiai jų – daugiau nei du su puse milijono – Ispanijoje.

Europos Komisija bičių išlikimą skatina didindama ES įnašą į nacionalinių programų, skirtų bitininkystės produktų gamybai ir prekybai 2011–2013 m. gerinti, finansavimą. Lyginant su 2008–2010 m. laikotarpiu, ES indėlis į šių programų finansavimą padidintas beveik 25 proc. – nuo 26 mln. iki 32 mln. eurų per metus. Lietuva per trejus metus bitininkystei žada skirti beveik 3,5 milijonų litų, trečdalį šių lėšų sudarys ES parama.        

Bičių mažėja ir Lietuvoje        

Daugiausiai bičių, bitininkų ir medingųjų augalų turintis Lietuvos regionas – Dzūkija, tačiau nuo jo nedaug atsilieka ir Žemaitija, Aukštaitija, Suvalkija.        

Telšių rajono bitininkų draugijos pirmininkas Steponas Žadeikis pasakojo, kad nors Žemaitijoje bičių mažėjimo dar nesijaučia, kituose Lietuvos regionuose jau skambinama pavojaus varpais. „Labiausiai bitėms kenkia ūkyje naudojami chemikalai, genetiškai modifikuoti augalai. Kaip ir visoje Europoje, į Lietuvą atslenka naujos bičių ligos, nuo kurių dar nėra vaistų. Jei genetiškai modifikuotų augalų Lietuvoje daugės, o ūkininkai, prieš purkšdami augalus, neįspės bitininkų, pasekmės gali būti labai liūdnos“, – sakė dešimt bičių šeimų auginantis S. Žadeikis.

Tačiau nepaisant grėsmės, bitininkyste užsiimti norinčių lietuvių nemažėja. „Jei prieš kelis metus skundėmės, kad bitininkai senėja, tai šiais metais į mokymus Telšiuose pritraukėm daug jaunuolių, kurie entuziastingai kimba į darbą ir nori būti bitininkais“, – sakė S. Žadeikis, šiuo metu Telšiuose suskaičiuojantis 73 bitininkus. Tai, kad visi bitininkai priklauso ir Telšių rajono bitininkų sąjungai įrodo, kad tarpusavyje jie, kaip ir senovėje, yra geri bičiuliai.        

Paklaustas apie šių metų „derlių“ S. Žadeikis sakė, jog šie metai – vidutiniški. Iš vieno avilio bitininkai prirenka apie 30–40 kg medaus, tačiau ši vasara buvo per karšta augalams ir jie išskyrė mažiau nektaro. Todėl bitės sunešė mažiau medaus ir jo kaina šiemet bus kiek didesnė nei pernai, tačiau didelių aukštumų neturėtų pasiekti .        

Bitininkystė kitokia nei prieš 40 metų        

1967 metais Lietuvos Žemės ūkio akademiją baigęs Steponas Žadeikis bitininkyste užsiima jau 42 metus ir pastebi, kad net ir toks, atrodytų, „etnografinis“ verslas pamažu modernėja. „Jaunieji bitininkai susižavi naujausia bitininkystės technika, padedančia dirbti. Senuosius avilius keičiame naujais korpusiniais, atsirado naujų bitininkystės technologijų, išrasti vaistai nuo anksčiau kamavusių ligų“, – sakė S. Žadeikis.

Be to, šiuolaikiniai bitininkai sulaukia valstybės ir Europos Sąjungos paramos. S. Žadeikis pasakojo, kad ES paramą nėra sunku gauti, ypač, jeigu esi kokios nors bitininkų draugijos narys. Kiekviena draugija supažindina narius su paramos galimybėmis, tuomet atskirai ar visi kartu pildo paraiškas. „Bičių maitinimui – sirupui ir cukrui kiekvienas bitininkas gali gauti po 20 litų kiekvienai bičių šeimai, o bitininkai mėgėjai, auginantys iki 50 bičių šeimų, gali gauti iki 5 avilių.

 

Numatytos ir kompensacijos vaistams, bičių pervežimui“, – pasakojo Telšių bitininkų draugijos pirmininkas, sakydamas, jog pirmasis žingsnis norint gauti paramą – įstoti ar kreiptis pagalbos į artimiausią bitininkų draugiją. Tokių Lietuvoje – daugiau nei 20, o jas visas vienija Lietuvos bitininkų sąjunga, skelbianti aktualiausią informaciją, organizuojanti renginius, seminarus, mokymus ir kitus renginius bitininkams.

 

Parengta pagal europosistorijos.lt

 

{parasas}