Nuosprendis vasarinėms padangoms

Šlapdriba ir minusinė temperatūra į Lietuvą atslinko aplenkdami kalendorinę žiemą.

Tai eilinį kartą sukėlė diskusijų bangą, kiek racionalios taisyklės, griežtai reglamentuojančios žieminių ir vasarinio padangų naudojimą. Žieminį automobilių apavą galima naudoti nuo lapkričio 1-osios, tačiau vasarinės netinka jau dabar.

Saugaus eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad, oro temperatūrai nukritus žemiau nei 7 laipsniai, vasarinių padangų efektyvumas radikaliai keičiasi.

Gumos mišinys sukietėja, praranda elastingumą, todėl sukibimas su kelio danga smarkiai sumažėja. Netgi tuomet, kai asfaltas neblizga plikledžiu ir nėra apklotas pirmojo sniego. Mašinų su vasarinėmis padangomis stabdymo kelias gerokai pailgėja jau esant 3–4 laipsniams šilumos.

Neatsitiktinai orams atvėsus iki šios ribos, daugelyje naujos kartos automobilių prietaisų skydelyje užsidega specialus indikatorius, perspėjantis apie kelio apledėjimo grėsmę.

Įvairūs eksperimentai ir tyrimai liudija, kad žieminių dygliuotų padangų naudojimas gali sumažinti eismo įvykių skaičių iki 10 proc. Automobilio stabdymo kelias su dygliuotomis padangomis ant ledo maždaug 15 proc. trumpesnis.

Svarbu ir tai, kad dygliai pašiurkština ledu ir suspaustu sniegu padengtų kelių paviršių taip sudarydami saugesnes eismo sąlygas automobiliams, naudojantiems nedygliuotas padangas.

Važinėjant ledu ir suspaustu sniegu padengtais keliais dygliuotos padangos yra 40–70 proc. saugesnės nei nedygliuotos.

Tiesa, dygliuotos padangos turi ir trūkumų. Jos ardo kelio dangą – sudaro provėžas, nugludina asfaltą, ištrina horizontalųjį kelio ženklinimą. Ant šlapio sniegu ir ledu nepadengto asfalto dygliuotos padangos „dirba“ šiek tiek prasčiau už nedygliuotas žiemines padangas.

Nepaisant šių dalykų, patariama rinktis dygliuotas padangas. Žinoma, jei neketinate savo automobiliu keliauti į šalis, kuriose tokios padangos draudžiamos.

{alfa2}