Jei klimatas Lietuvoje šils ir toliau, gali tekti atsisakyti auginti bulves

Du pagrindiniai pasaulio  klimato pokyčių tyrimų centrai pateikė ataskaitas, iš kurių matyti, kad pirmasis šių metų pusmetis buvo karščiausias per visą meteorologinių tyrimų istoriją. Karščius, nors dar ir ne rekordinius, teko patirti ir lietuviams – ką gi apie tai mano klimatologai?
Klimatologė Audronė Galvonaitė sakė, kad tokie karščiai, kokie alina Lietuvą šiais metais, nėra natūralūs.

 

Juk Lietuva – ne subtropikai, o vidutinių platumų juostoje esanti šalis. Temperatūra virš 30 laipsnių anksčiau trukdavo vos vieną kitą dieną, o dabar karštis Lietuvą kepina ištisomis savaitėmis. Į klausimą, ar lyginant su pastaraisiais keleriais metais ši vasara bus laikoma viena karščiausių, klimatologė sakė:

 

„Vasara kol kas dar nesibaigė, juk dar prieš akis visas rugpjūtis. Liepos mėnuo buvo labai karštas, bet Lietuvos rekordo 37,5 laipsnių karščio šios vasaros temperatūros nesumušė, bet pasitaikė dienų, kai temperatūra buvo aukštesnė nei paprastai būna pagal klimato normą.“

 

Pasak klimatologės, tai natūralus klimato pokyčių rezultatas.

Žemės paviršius labai įkaista, tačiau ne visi plotai vienodai, todėl šiluma atmosferoje paskirstoma taip pat nevienodai. Nevienodai įkaitę karšti oro stulpai kyla į viršų ir ten susitinka su šaltomis oro masėmis. Dėl to susidaro ribinių situacijų: aukštai atmosferoje formuojasi stiprus vėjas, netgi kruša.

A.Galvonaitės manymu, jei klimatas šils ir toliau, Lietuvoje gali tekti atsisakyti sodinti bulves ir burokus, ir auginti kitas kultūras. Taip pat reikės statyti kitokius namus, orientuotis ne į šildymą, o į jų vėsinimą. Klimatologė neatmetė, kad ir mūsų keliai nėra atsparūs karščiams, tad reikės investuoti ir į jų struktūrą.


Kuo Lietuva taps po 10–20 metų, jei klimatas šiltės?

Pasak A.Galvonaitės jei klimatas atšiltų vidutiniškai 2 laipsniais, tai galima tikėtis Ispaniško klimato, bet jei pakiltų kokiais 6 laipsniais, tada taptume tropikais. Vadinasi, Lietuva neteks pušynų ir eglynų, žemės ūkio (bulvių, burokų, kopūstų), o iš tropikų perims ir visas blogybes – ligas bei mikrobus, florą ir fauną.

Galimas ir kitas variantas – atšalimas. Tirptantys vandenyno ledynai gali nustelbti Golfo srovės efektą (ji lemia apie 20 proc. mūsų klimato). Nuo itin tikslių prognozių A.Galvonaitė susilaikė. Pasak klimatologės, „klimatas yra tai, ko tikimės, o orai – tai, ką iš tikrųjų gauname“.

 

„Klimatas – ilgai besitęsiantis procesas, tačiau šiuo metu jis yra įgavęs pagreitį. O tai žada gamtos reiškinių, apie kuriuos dar ilgai kalbėsime“, – apibendrino žinoma klimatologė.

 

www.technologijos.lt