Kaip nešioti skrybėlę?

Atrodo, toks paprastas klausimas, tačiau ir tas svarbus. Ypač mums, moterims. Skrybėlininkas (yra ir tokia profesija) Stefanas Džaunsas teigia, jog tai tikras menas.

“Nešiok ją pasitikėdama, nerūpestingai, linksmai, dramatiškai, dažnai… ir dar dažniau” – teigia jis.

Skrybėlininkai ir modistės kadaise buvo atsakingi ne tik už skrybėlių, bet ir už drabužių  išvaizdą. Moteriškų drabužių modeliuotojai buvo atsakingi už visą kostiumą, todėl iš esmės skrybėlė yra tik papuošalas, ir labai trumpalaikis.

“Jei drabužiai būtų radijas, tai skrybėlė – garso reguliatorius” – dar viena sparnuota Stefano Džaunso frazė.

Nekreipk dėmesio į įkyrius pardavėjus, norinčius paversti tave Karališkojo Askoto (prestižinių  grynakraujų ristūnų lenktynės, per kurių neoficialiąją dalį damos varžosi, kieno skrybėlaitė pati skoningiausia) viešnia, kai tau tereikia ko nors, su kuo galėtum eiti į darbą pirmadienio rytą.

Jei esi mažutė, o pasirinksti plačiakraštę skrybėlę, gali atrodyti kaip vaikštantis grybas, bet jei jautiesi liauna paslaptinga būtybe – tokia ir būk! Iš pradžių skrybėlę panešiok namuose, kad prie jos priprastum. Ar ji tvirtai laikosi? Gal tau reikia pakeisti šukuoseną? Paeksperimentuok su kampu, prisisek sagę, šilkinių kvapiųjų palėžirnių, šydą, pamėgink jį nuleisti ir viršaus žemyn ir užkelti aukštyn.

Jei tavo veidas ilgas, išbandyk šydą ar plunksnas. Tai suteiks daugiau švelnumo ir moteriškumo. O jei esi “apskritaveidė”, įtrauk skruostus ir atrodys kaip jauna, naivi, kai kada koketiška, kai kada išdykusi mergina su asimetriška skrybėlaite.

Akiniai tinka prie į viršų užriestų skrybėlaitės kraštų. Dabar su skrybėle eik į lauką, ir pasaulis tikrai bus kitoks.

{balsas2}