Paukštiena – visavertė mėsa

 Žmonės, kurie mano, jog reikia visiškai atsisakyti riebalų bei mėsos produktų, yra neteisūs. Tiesiog vietoj raudonos mėsos galima rinktis baltą, t.y.,paukštieną, kuri nenusileidžia savo maistingosiomis savybėmis. Vištiena – geriausias visaverčių baltymų šaltinis.

Pavyzdžiui, 100 g kiaulienos yra 10-15 proc., o vištienoje – 20-23 proc. baltymų. Ši mėsa mažiau kaloringa ir mažiau riebi. Ypač vertingos vištų krūtinėlės, jose yra net 92 proc. visaverčių (raumeninių) baltymų ir tik 8 proc. jungiamojo audinio baltymų.

Vištos raumenyse labai daug azotinių medžiagų, dėl kurių vištienos sultiniai būna tokie aromatingi. Vištienoje yra gerai subalansuotų, žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų aminorūgščių, kurios padeda žmogui jaustis sveikam, sočiam ir energingam. Na, o gausios polinesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų (fosforo, geležies) vištienoje yra net 3 kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje. Vištų kepenėlėse randama nemažai vitaminų A, B1, B2, B6, folio rūgšties. Vištų skrandžiuose, krūtinėlėse daugiau randama baltymų, šlaunelėse ir sparneliuose – sočiųjų riebalų rūgščių, o blauzdelėse – nesočiųjų. Vištų kakliukai pasižymi cinko gausa, o skrandžiuose, šlaunelėse bei sparneliuose yra daug magnio.

Svarbu ir naudinga žinoti, kad:

vištiena – greitai gendantis produktas, todėl norėdami išvengti apsinuodijimo, salmoneliozės ir kitų ligų, reikia tinkamai ją laikyti ir termiškai apdoroti. Šviežią vištieną šaldymo kameroje galima laikyti 1-2 paras;

nupirktą šaldytą vištieną į šaldiklį dėkite tik tuo atveju, jei ji dar nė kiek neatšilo. Pakartotinai užšaldyta mėsa praranda maistingąsias savybes;

išdarinėję žalią vištą, būtinai turite kruopščiai nusiplauti rankas bei nuplauti visą darbo paviršių. Ant neplautos lentelės nepjaustykite daržovių ar kitų produktų, kurių termiškai neapdorosite.