Kaip išvengti slidinėjimo traumų?

Alfa.lt

 

 

Šveicarijos kalnuose mokslininkai atliko tyrimą, kuris turėjo atsakyti, kokios yra pagrindinės susižeidimų slidinėjant priežastys. Tyrimo rezultatai šiek tiek nustebino mokslininkus ir paneigė kelis mitus. Pavyzdžiui, sutryptas mitas, kad dėl slidininkų ir snieglentininkų susidūrimų dažniausiai kalti pastarieji. Tyrimą atlikusieji mokslininkai iš viso apklausė 782 susižeidusius ir 496 sveikus slidžių bei snieglenčių mėgėjus.

Dažniausiai susižeidžia į ketvirtą dešimtį įžengę, ekstremalų slidinėjimą mėgstantys vyrai. Taip pat paaiškėjo, kad riziką susižeisti padidina sena slidinėjimo įranga, tačiau jokios įtakas neturi alkoholis. Tuo metu narkotikų vartojimas riziką didina.

 

„Žmonių žinios apie slidinėjimo pavojingumą nėra teisingos. Pavojus yra kur kas mažesnis nei manoma“, – sako 40 metų slidininkų traumas studijuojantis profesorius Jasperas Shealy.

 

Nuomonę, kad slidinėjimas labai pavojingas sportas formuoja kone kasmet pasaulį sudrebinančios žinios apie slidinėjimo trasose žuvusius garsius žmones. Tačiau slidinėjimas slidėmis laikomas gana nepavojingu sportu. Dar mažiau pavojingos snieglentės.

 

„Šiomis dienomis vienam tūkstančiui nuo kalnų nusileidžiančių slidininkų tenka maždaug dvi traumos. Prieš 35 metus traumingumas buvo dvigubai didesnis“, – sako profesoriaus padėjėjas Carlas Ettlingeris.

 

Mokslininkai mano, kad traumų per kelis dešimtmečius ženkliai sumažėjo dėl tobulėjančios įrangos. Anksčiau dažniausiai pasitaikydavusios apatinių kojų dalių traumos beveik išnyko, kai išplito saugūs ir patikimi apkaustai. Tačiau pastebima, kad pastaruoju metu šiek tiek daugėja kelių traumų. Saugiai dėl pėdų pasijutę slidininkai ir snieglentininkai drąsiai imasi jų keliams pernelyg sudėtingų triukų.

 

„Žmonės gali persistengti ir per vėlai suprasti, kad nebesuvaldo savo slidžių arba snieglentės. Griūdami naujokai slidininkai neretai daro didelę klaidą – sėdasi atgal. Dėl to nugriuvus ir pradėjus verstis slidžių galai gali užkliūti už žemės ir taip skausmingai pasukti kelį. Kaip tik dėl šios priežasties naujausių modelių slidės gaminamos su trumpesniais galais“, – pasakojo J.Shealy.

 

Taip pat tyrimas parodė, kad amžius proto slidininkams ir snieglentininkams nepriduoda, nes daugelis susižeidusių buvo virš 30 metų amžiaus. Taip pat tyrimas paneigė mitą, kad dėl snieglentininkų ir slidininkų susidūrimų dažniausiai kalti snieglenčių mėgėjai. Snieglentę kur kas lengviau sustabdyti.

 

C.Ettlingeris pataria prieš perkant slidinėjimo įranga pasitarti su specialistais ir pirkti tik idealiai tinkančius slidinėjimo batus. Dažniausiai vaikai patiria traumas, nes jų tėvai, tikėdamiesi, kad batai tarnaus bent metais ilgiau, nuperka didesnio dydžio slidinėjimo batus.

 

„Svarbiausia mokėti kristi. Žinoma, instinktai labai stiprūs, bet nemėginkite žūtbūt išsilaikyti ant kojų ir krintant remtis rankomis į žemę. Na o nukritus likite gulėti, kol nesustosite slysti“, – aiškino C.Ettlingeris.

 

Mokslininkai beveik nerado ryšio tarp traumų skaičiaus ir šalmo bei saugumo pamokų. Jos beveik neveiksmingos, nes pamokose praktiškai nemokoma saugaus kritimo. Tiesa, šalmą dėvėti būtina, nes po smūgio galva į medį ar kitą kokį kietą daiktą šalmą dėvėję žmonės sužalojimus patyrė rečiau, o ir tokių susidūrimų pasekmės buvo lengvesnės.