Drabužiai kalba – žmonės klausosi

Balsas.lt

 

 

Sutikite, jog sena tiesa, kad pirmąjį įspūdį apie ką tik sutiktą žmogų susidarome vos tik į jį pažvelgę, šiandien vis dar galioja. Žinodamas, kokią įtaką rūbai daro įvaizdžiui, ir apkiautėlis gali virsti savimi pasitikinčiu kostiumuotu projektų vadovu, o tuštutė aukštakulnių ir trumpų sijonų gerbėja – nepaviršutiniška stilingai besirengiančia mergina.

 

Rūbai kaip vizitinė kortelė

Lietuvoje žmonės itin daug dėmesio skiria savo aprangai: stengiasi sekti naujausias mados tendencijas, pirkti kokybiškus rūbus, ieškoti savito išskirtinio stiliaus, kurti su darbu ar mėgstama veikla susijusį įvaizdį. Anot gerai Lietuvoje žinomos asmens prekės ženklo ir organizacijos įvaizdžio kūrimo konsultantės Alvydos Jasilionytės, drabužiai išduoda žmogaus statusą, finansinę padėtį, atsakomybę, patikimumą, patrauklumą ir net sėkmę.

 

„55 proc. komunikacijos efektyvumo priklauso nuo aprangos ir kūno kalbos, čia svarbus ir bendras prisižiūrėjimas, ir drabužių tvarkingumas, ir tinkamo dydžio bei spalvos pasirinkimas, aksesuarų priderinimas“, – teigia A. Jasilionytė.

 

Rūbai parodo žmogaus vietą visuomenėje. Drabužių dizainerio Kęstučio Lekecko nuomone, jie tarsi žmogaus vizitinė kortelė, kuri formuoja pirmąjį įspūdį. Kiekvienas siluetas, kiekvienas audinys, kiekviena spalva, kirpimas, įvairios detalės suformuoja tam tikrą nuostatą apie žmogų. Egzistuoja tam tikri aprangos kodai atitinkamuose visuomenės sluoksniuose, kurių privalu laikytis, taip neverbališkai parodant savo statusą.

 

Pažiūrėję į žmogaus rūbus, dažniausiai lengvai galime nustatyti, ką jis veikia gyvenime, tačiau, pasak K. Lekecko, yra tokia kategorija žmonių, kurie sau gali leisti nesilaikyti visuotinai priimtų normų, kaip pavyzdžiui, menininkai, labai turtingi žmonės, įmonių vadovai, kurie užsiima tokia veikla, kuri neįpareigoja juos rengtis pagal kažkokius standartus.

 

„Rūbas daugiau atskleidžia individualumą, o ne socialinę padėtį“, – sako dizaineris.

Kaip atrodai – taip ir jautiesi

Posakis: „Pagal rūbą sutinka, pagal protą – palydi“ itin aktualus mūsų visuomenėje, bet kažin ar tiksliai žinome, kokią įtaką rūbai daro mūsų įvaizdžiui? „Visų pirma, mes vertiname išorę. Čia nieko nepadarysi – gali neigti, ignoruoti, sakyti, jog tai nesvarbu, tačiau gatvėje ar biure visuomet pastebėsime gražiai atrodantį vyrą ar moterį, jaunuolį ar jaunuolę“, – sako įvaizdžio ekspertė.

 

„Rūbų daroma įtaka mūsų įvaizdžiui yra viena didžiausių, nors įvaizdį formuoja ne vien tik rūbai, bet ir žmogaus elgsena, pati asmenybė, ją supanti aplinka, informacija apie asmenį, bet, aš manau, kad rūbai sudaro pirmąjį įspūdį apie žmogų“,  – tokios nuomonės laikosi dizaineris K. Lekeckas.

 

A. Jasilionytės manymu, žmogaus išorėje atsispindi jo vidus. Kai įvykus išoriniams pasikeitimams žmogus susilaukia komplimentų, pagyrimų, tampa labiau pastebimas – įgyja daugiau pasitikėjimo savimi.

 

Kartais būna kitaip: žmogus nori pakeisti savo veiklą, gyvenimo būdą, o po kurio laiko pakeičia ir išorę. „Tai taikau ir sau: stebiu save bei aplinką, taip pat elgesį su manimi, savo nuotaiką, kai būnu vienaip ar kitaip apsirengusi“, – savo patirtimi dalijasi A. Jasilionytė. Ji skatina kiekvieną žmogų kurį laiką stebėti save, kad šis galėtų konkrečiai identifikuoti savo pojūčius, pavyzdžiui, kaip kalbasi telefonu, kai jam suskambus būna susišiaušęs, apsirengęs „treningais“ ar chalatu, ir kaip pasikeičia bendravimo maniera, pasitikėjimas savimi, kada žmogus kalbasi tvarkingai apsirengęs ar net pasipuošęs.

 

Žinant savo pojūčius vienose ir kitose situacijose, žmogui lengviau suprasti, kuria linkme jam toliau judėti ir kaip atrodyti, kad visada jaustųsi puikiai.

 

Mūsų išvaizda lemia kitų žmonių požiūrį į mus

Tai, kaip mes rengiamės, daro įtaką ne tik mūsų pačių savijautai, bet veikia ir aplinkinius žmones. Pasak įvaizdžio žinovės A. Jasilionytės, žmonės ima jaustis labai nemaloniai, jei tam tikroje vietoje kitas asmuo pasirodo netinkamai apsirengęs. Tarkime, vyksta kokteilių vakaras, o vienas iš svečių staiga pasirodo dėvėdamas šortus, kai vyrai metu dėvi tamsų kostiumą, o moterys – kokteilines sukneles. Nesmagu ir tiems, kurie atėjo pasipuošę, nes jautė pagarbą renginio šeimininkams, ir pačiam svečiui, kuris atėjo netinkamai apsirengęs.

 

Netinkama jūsų apranga darbe gali lemti klientų apsisprendimą atsisakyti jūsų produktų arba nesinaudoti jūsų teikiamomis paslaugomis, nes jiems sudarysite nepatikimų, neprofesionalių žmonių įspūdį. Įvaizdžio konsultantė pabrėžė, jog dažnai biuruose kasdienė dalykinė išvaizda yra sumaišoma su laisvalaikio stiliumi.

 

„Kasdieninė dalykinė išvaizda – tai nebūtinai kostiumas ar švarkas, tačiau tikrai ne džinsai, aptemptos medvilninės ar velvetinės kelnės, „grubaus mezgimo“ megztukai, labai aptemptos palaidinukės ar sportiniai bateliai. Visi šie drabužiai priskiriami laisvalaikio stiliui. O jei dirbate kūrybinį darbą – renkitės įdomiau, išradingiau, naudokite įdomesnius spalvų derinius, tačiau nevaikščiokite nutrintais, apsmukusiais džinsais ar išblukusiais sportiniais marškinėliais. Vargu ar taip apsirengęs „kūrybininkas“ sukurs ką nors labai kūrybiško“,  –  teigia A. Jasilionytė.

 

Studentiškas įvaizdis

K.Lekecko tvirtinimu, šiandien jauni žmonės labai daug dėmesio kreipia į savo išvaizdą. „Kiekvienas būdamas visuomenėje galvoja, kaip jis atrodo ir ką nori savo apranga pasakyti: pareikšti kažkokį protestą, kaip tai daro įvairios grupuotės, arba įsilieti į minią“, – sako dizaineris.

 

A.Jasilionytės manymu, jauni žmonės, o ypač studentai, norėdami gerai atrodyti, turėtų rengtis varkingai, švariai, ieškoti įdomių derinių ir atsisakyti sportinių džemperių. Gražūs ir šilti megztukai, puikiai priderinti marškiniai, džinsai, velvetinės arba chaki spalvos kelnės leis jaustis ne tik patogiai, bet atrodyti jaunatviškai ir laisvai. Taip pat reikėtų įsigyti kokybiškus odinius batus (bent dvi poras), jog kasdien nereikėtų vaikščioti su tais pačiais. Jeigu avėsite patogią avalynę, ir patys jausitės patogiai. Labai svarbu, jog visi rūbai harmoningai derėtų.

 

„Jei studentas (-ė) dirba, tai jis (-i) turi atsižvelgti į tos įmonės organizacinę kultūrą ir pradėti, kurti savo dalykinį garderobą“, – teigia A. Jasilionytė.

 

Senos tiesos naujoviškai

Senos tiesos, pasitelkus profesionalų žinias, nušvinta visai kitomis spalvomis ir pamažėl ateina supratimas, kad įvaizdis nėra tik skambus žodis, sklindantis iš dizainerių, stilistų, įvaizdžio kūrėjų lūpų. Išmoningai pasirinkdami bei derindami rūbus, kuriuos kasdien dėvime, galime iki galo būti savimi arba tapti kuo tik norime.


Inga Lebrikaitė