Populiariausi mitai apie kokakolą
Sklando mitai, kad nėra kenksmingesnio gėrimo už kolą. Manoma, kad jis gali rimtai pakenkti sveikatai ar net būti mirties priežastimi. Vokietijos dienraštis „Focus” pristato aštuonis pagrindinius mitus apie kokakolą ir aiškina, kas už jų slypi. Iš vyraujančios nuomonės galime manyti, jog kokakolą bus išradęs pats velnias: ji yra kalta dėl trapių kaulų, diabeto ir skrandžio negalavimų. Sklando daugybė gandų, kad kola nėra nekaltas gaivusis gėrimas. Geriant ją ir valgant tam tikros rūšies kramtomus saldainius gali netgi ištikti mirtis.
Apie jokį kitą gėrimą nesklando tiek mitų, o jo receptas saugomas geriau nei valstybinė paslaptis. Tačiau chemikai išsiaiškino kolos sudėtines dalis: tai vanduo, angliarūgštė, fosforo rūgštis ir cukrus. Vien to užtenka galybei spekuliacijų: fosforo rūgštis neva tokia kenksminga, kad gali pakenkti vidaus organams bei susilpninti kaulus. Kita vertus, kai kurie žmonės mano, kad šis gėrimas turi stebuklingų gydomųjų galių, be to, naudoja ją, kad apsisaugotų nuo nėštumo.
Rudasis dantų žudikas?
Nieko nėra kenksmingiau dantims nei kola, sako šio gėrimo priešininkai. Daugybė cukraus ir rūgščių gali labai pažeisti dantų emalį. Dantų gydytojai sutinka, jog kolos gėrimas gali sukelti problemų. Pavojinga yra koloje esanti fosforo rūgštis, nes ji tirpdo kalcį, o tai sukelia kariesą. Tačiau toks pavojus kyla ir žmonėms, kurie nuolat geria sultis.
Ypač kenksminga vos išgėrus kolos valyti dantis, nes tuomet ištirpęs emalio sluoksnis iš karto nuvalomas. Tačiau pavojus kyla tik tada, kai kiekvieną dieną išgeriama litras ar daugiau kolos. Ypač kenksminga nuolat gerti kolą mažais gurkšneliais, nes tuomet dantys būna rūgščioje terpėje.
Kola gali „suėsti” mėsą, taigi ir skrandį?
Tai, kad kola gali „suėsti” mėsą, yra bene garsiausias mitas apie šį gėrimą. Tačiau faktas, kad įdėjus į kolą kiaulienos kumpį, jam nieko nenutiks. Nors po keleto dienų jis nelabai kelia apetitą, tačiau vis dėl to niekur neišnyko. Šis mitas taip pat remiasi tuo, kad koloje yra fosforo rūgšties.
Biochemikai pripažįsta, kad ilgalaikis buvimas rūgščioje terpėje, nesvarbu, ar tai kola, mineralinis vanduo ar sultys, pakeičia organinius junginius. Dėl to keičiasi ir mėsos išvaizda. Tačiau ji ne ištirpsta, o išbrinksta nuo buvimo skystyje.
Kolos kritikai teigia, jog fosforo rūgštis sukelia skrandžio skausmus ir gali pažeisti jo gleivinę. Tačiau iš tiesų žmogaus skrandžiui kola nekelia jokio pavojaus, nes skrandžio sulčių rūgštys yra daug stipresnės nei fosforo rūgštis koloje.
Dėl šio gėrimo kaulai tampa trapūs?
Kiekviename kolos litre yra apie 140 miligramų fosfatų. Mitybos specialistai teigia, jog didelis fosfatų kiekis sutrikdo kalcio apykaitą ir trukdo formuotis kaulams. Fosforo rūgštis yra neorganinės kilmės, jungdamasi su kalciu ji sudaro druską, kuri yra kaulams yra visiškai bevertė, kadangi jos organizmas neįsisavina. Ypač jauname amžiuje per didelis kolos vartojimas gali neigiamai paveikti kaulų formavimąsi ir jų tankį.
Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos tyrimas parodė, kad tarp paauglių, kurios aktyviai sportavo ir gėrė kolą ar limonadą, kaulų lūžiai buvo tris kartus dažnesni nei tarp mergaičių, kurios gėrė kažką kitą. Todėl ekspertai sutinka, jog vaikai neturėtų nuolat gerti kolos.
Nuo cola light storėjama labiau nei nuo įprastos kolos?
Kai kas mano, kad už kolą blogiau gali būti tik cola light, nes į ją dedamas itin kenksmingas dirbtinis saldiklis aspartamas. Biochemikai aiškina, jog aspartamas yra 1000 kartų saldesnis nei cukrus, todėl jis į gėrimą dedamas itin mažais kiekiais. Be to, šį saldiklį oficialiai leidžiama naudoti kaip maisto priedą. Taip pat nėra visai tiesa, kad saldikliai sukelia didesnį saldumynų poreikį. Į organizmą patekus saldikliui, galėtų išsiskirti insulinas, nors cukraus ir nebuvo vartota. Tai gali sukelti alkio jausmą. Jei jaučiamas alkis, daugiau valgoma ir greičiau priaugama svorio. Tačiau tyrimai rodo, kad saldikliai vis dėlto neskatina vartoti daugiau kalorijų.
Kola = cukrus = diabetas?
Kola turi daug cukraus, cukrus sukelia diabetą, taigi, jei gersi daug kolos, susirgsi diabetu. Toks yra šio mito pagrindas. Tačiau ir dabar vis dar tebevyksta moksliniai debatai, ar didelis cukraus vartojimas padidina diabeto riziką. Tas, kuris kasdien geria saldžius gėrimus (kolą ar limonadą) priaugs daugiau svorio.
Kolos litre yra apie 36 vienetai gabalinio cukraus. Antsvoris, mažas fizinis aktyvumas ir rūkymas gali padidinti riziką susirgti antro tipo diabetu. Manoma, kad diabetą visų pirma sąlygoja netinkamas gyvenimo būdas: tas, kuris dažnai geria kolą paprastai valgo ir bevertį maistą. O toks derinys tikrai ne į sveikatą.
Kramtomi saldainiai ir cola light – mirtinas mišinys?
Mitas apie brazilų berniuką, kuris mirė išgėręs kolos ir suvalgęs kramtomą „Mentos” saldainį itin įsitvirtino. Vienas profesorius netgi padarė išvadą, kad koloje esantis saldiklis ir „Mentos” sukuria naują, nuodingą medžiagą. Tačiau iš tiesų nei ši itin nuodinga medžiaga, nei minėtas profesorius neegzistuoja. Bet pagrindas spekuliacijoms lieka.
Svetainėje„Youtube” galima pamatyti eksperimentą, kaip kolos ir „Mentos” saldainių reakcija sukelia sprogimą. Bomba sukuriama į du litrus kolos įdėjus pakelį kramtomų saldainių. Po keleto sekundžių iš butelio šauna metro aukščio fontanas. Tačiau tokį eksperimentą galime padaryti ir su kitais putojančiais gėrimais, nesvarbu, ar tai būtų kola, ar šampanas, ar mineralinis vanduo. Tai nėra tik kolai būdinga reakcija.
Iš dalies tai, ką matome „Yotube” videoklipe, vyksta ir mūsų organizme, tačiau mirties tai nesukelia. Vartojant putojančius gėrimus ir „Mentos”, organizme gali susidaryti didelis kiekis anglies dioksido. Jei šios dujos nepasišalina iš organizmo, jos gali sutrikdyti širdies veiklą, tačiau tai pavojinga seniems žmonėms.
Nors kiekvieną dieną milijonai žmonių valgo „Mentos” ir geria kolą, tačiau mirties atvejų iki šiol nepasitaikė.
Naminė priemonė nuo viduriavimo?
Jei anūkas suviduriavo, močiutė žino, kad gydytis reikia kola ir sūriais šiaudeliais. Mitybos specialistai sako, kad tai nėra jau toks blogas variantas, nes padeda atstatyti sutrikusią skysčių ir druskų pusiausvyrą. Tam, kad iš žarnyno druska patektų į organizmą, reikia ir cukraus, todėl sūrių šiaudelių ir saldžios kolos derinys atrodo tinkamas.
Tačiau šiuo atveju druskos ir cukraus santykis nėra subalansuotas. Cukraus perteklius, gaunamas iš kolos, ir per mažas druskos kiekis gali susilpninti žarnyną, todėl viduriavimas gali dar labiau paūmėti. Todėl geresnė alternatyva būtų virintas vanduo, pusė arbatinio šaukštelio druskos ir penki arbatiniai šaukšteliai vynuogių cukraus. Dėl skonio galima įpilti šiek tiek vaisių sulčių. Tačiau jei viduriavimas užsitęsia, būtina kreiptis pas gydytoją.
Kola apsaugo nuo nėštumo?
Tam kad nepastoti, nereikia prezervatyvų ar kontraceptinių tablečių. Mitas skelbia, jog užtenka po lytinio akto apsiplauti kola. Tačiau medikai teigia, jog praėjus dešimt minučių po lytinio akto, spermatozoidai patenka
į gimdą. Todėl aišku, kad jų išskalauti neįmanoma.
Afrikoje yra tautelių, kurios kaip apsaugą nuo nėštumo naudoja apsiplovimus po lytinio akto. Tačiau nėštumą lemia abiejų partnerių vaisingumas ir nesaugus seksas. Nors kai kurios moterys pastoja jau po pirmo lytinio akto, tačiau statistiškai tokia tikimybė yra maža. Taigi toms moterims, kurios apsisaugojimui nuo nėštumo naudojo kolą, tiesiog pasisekė, jei jos nepastojo.
