Kubilius: žemiausiai kritę, aukščiausiai kilsime
Šiandien esame pasižymėję jau ne tik kaip didžiausią recesiją visoje Europoje patyrusi šalis. Lietuvos BVP augimas trečiąjį ketvirtį, palyginus su antruoju ketvirčiu, – didžiausias visoje Europoje, jis siekia 6 proc. augimą.
„Matome optimizmo ženklų: Europos vidutinio pramonės nuosmukio skalėje mes atrodome geriau nei Vokietija. Galime pasidžiaugti, kad Vokietijos industrijos rinkos augimas greit prilygs Lietuvos“, – penktadienį susitikime su Amerikos prekybos rūmų nariais juokavo ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
Taip pat premjeras džiaugėsi ekonominių sentimentų rodikliu: esą, kai kalbama, kaip prastai dirba ši vyriausybė, derėtų atkreipti dėmesį, kad tai nėra objektyvu. „Objektyviausiai vyriausybės darbo kokybę atskleidžia objektyvūs ekonominiai rodikliai, kurie ne ką skiriasi nuo kitų ES šalių“, – teigė A. Kubilius.
Premjeras atkreipė dėmesį, kad nepaisant teigiamo vystymosi Lietuva vis dar susiduria su dideliais fiskaliniais iššūkiais.
„Reikia suderinti fiskalinį balansą: deficitas, praėjusiais metais siekęs 3 procentus, pakilo iki daugiau nei 9. Anot TVF, kitais metais mūsų deficitas bus kiek mažesnis nei 8 procentai. Mūsų pačių prognozės kiek blogesnės, bet pasitikime TVF ir tikimės, kad jų prognozės išsipildys“, – verslininkams kalbėjo Kubilius.
Premjeras itin džiaugėsi deficito mažėjimo tendencijomis, mat visose centrinės Europos šalyse kitąmet jis tik augs, o Lietuvoje – mažės. „Teigiamos mūsų tendencijos tik dar labiau išryškės“, – tvirtino ministras pirmininkas. Jis teigė, kad daugumoje šalių, kaip ir Lietuvoje, įšaldomos arba mažinamos pensijos, viešojo sektoriaus atlyginimai.
„Kad sumažintų deficitą, vyriausybė planuoja tęsti fiskalinę konsolidaciją, kuri leis kitais metais pasiekti 8 proc. BVP, o 2011-aisiais – dar 5 proc.“, – teigė premjeras, pridurdamas, kad planuojama imtis rimtos politinės valios tokiems uždaviniams įgyvendinti.
„Mokesčių reforma, biudžeto išlaidų mažinimas, viešojo sektoriaus algos, socialinės išmokos“, – visą politinės valios akiratį vardijo Kubilius, teigęs, kad priims iššūkius ir dėl senatvės pensijų, ir motinystės išmokų, ir kitų socialinių išmokų, kurios sudaro didžiausią biudžeto deficito dalį.
Premjero teigimu, dėl koalicijos stiprumo jis nesibaimina.
„Mes visada pasitikėjome jos stiprumu. Aritmetika yra aritmetika, bet abejoju, ar opozicija turės labai didelių interesų formuoti naują koaliciją. Gyvenimas kitąmet vis dar bus labai įtemptas, o naujų politinių ambicijų turėtų atsirasti tada, kai ekonominė situacija tikrai pasitaisys“, – svarstė nuo krizės pradžios poste esantis premjeras.
Kalbėdamas apie abejones, ar biudžetas bus patvirtintas šiemet, premjeras pabrėžė, kad opozicija supranta, kokia yra ant jų krentanti atsakomybė.
„Puikiai žinoma, kad vasarį vėl turėsime skolintis tarptautinėse rinkose. Dabar investuotojų pasitikėjimas yra stabiliai augantis, ir jei tendencijos tęsis, greit skolintis galėsime tokia pat kaina, kaip prieš krizę“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, Seimui nepritarus biudžetui, investuotojų pasitikėjimas smarkiai sušlubuotų ir skolinimasis vėl ženkliai pabrangtų. „Kas nori užsitraukti atsakomybę dėl tokių problemų, praėjus vos porai mėnesių?“ – retoriškai klausė jis.
Premjero komandos skaičiavimais, valstybės skola kitais metais gali pasiekti 50 procentų BVP, bet jei nebūtų vykdoma fiskalinė konsolidacija, skola viršytų 60 proc. ir augtų dar daugiau.
