Krizė dar prieš akis – sunkiausi bus 2010-ieji
Mažiausios uždirbamos pajamos, daugiausia bedarbių ir skurstančiųjų – tokius ateinančius metus Lietuvai prognozuoja ekspertai, ketvirtadienį Seime pristatę Ekonominės krizės ilgalaikių pasekmių socialinės atskirties situacijai Lietuvoje vertinimą. Anot ekspertų, Lietuva iš krizės geriausiu atveju išbris 2015 m., tačiau ir tai nebus grįžimas į „aukso amžių“ – daug krizės sukeltų problemų išliks.
Ekspertai planuoja, kad kitais metais Lietuvoje vidutinis mėnesio atlyginimas nukris nuo 2,1 tūkst. iki 1,9 tūkst. litų, o realiai turintis šeimą žmogus turės išgyventi iš vidutiniškai 737 litų mėnesiui.
Negana to, kitais metais, ekspertų prognozėmis, darbo neteks dar apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų. Taigi bedarbių skaičius pasieks 261 tūkst. – darbo neturės kas šeštas Lietuvoje gyvenantis žmogus.
Tokiu būdu absoliutus skurdo lygis Lietuvoje, 2008-aisiais metais siekęs 4,8 proc., kitais metais, ekspertų prognozėmis, bus išaugęs beveik tris kartus ir sieks 13, 2 proc. ir ties skurdo riba atsidurs beveik pusė milijono Lietuvos gyventojų.
Kentės šeimos
Anot Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslovo Gruževskio, ypač reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol labiausiai skurdo vieniši asmenys be vaikų, seneliai arba vieniši tėvai, o dabar ši tendencija kinta.
„Iki šiol du suaugę žmonės su vienu ar dviem vaikais buvo gana saugūs, o kitais metais mūsų valstybės ir Europos kultūros branduolys – visa šeima su dviem vaikais bus silpna. Tai nauja ir į tai turime kreipti itin didelį dėmesį, nes tai labai pavojinga“, – pabrėžė B. Gruževskis. Anot jo, labai pavojinga ir tai, kad vidutinė Lietuvos šeima prasidėjus krizei taupo ne tik maistui, bet ir mokslui. Tai itin kenksminga žiūrint į ilgalaikes pasekmes valstybei, mano B. Gruževskis.
„Vien 2008 m. švietimui skiriamos vienam šeimos nariui vidutiniškai krito 22,8 proc. Tai lems, kad po kelerių metų darbuotojų kvalifikacija Lietuvoje bus žemesnė nei dabar“, – teigė profesorius. Anot jo, ypač liūdnai atrodo tai, kad liovęsi investuoti į mokslus ir kultūrą, pradėję taupyti maistui lietuviai nesumažino, o netgi padidino savo išlaidas alkoholiui. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad kaimo gyventojai 2008 m. alkoholiui išleido 25 proc., o miesto – 15 proc. daugiau pinigų nei pernai.
Nedarbas išliks
Anot ekspertų, pamažu atsigauti po ekonominės krizės Lietuva pradės nuo 2011 m., tačiau ekonomika, žemyn kritusi liftu, aukštyn jau lips laiptais ir tik vėžlio žingsniu. Prognozuojama, kad vidutinė alga 2011 m. sieks 1964 litus, 2012 m. – 2023 litus, 2013 m. – 2104 litus ir tik 2015 m. pasieks 2008 m. lygį, kai vidutinė alga buvo 2319 litų.
„Po krizės įmonės siekia didinti produktyvumą ir gamybą, žymiai nedidindamos darbuotojų skaičiaus ir algų“, – teigiama ekspertų vertinime.
Algų savo darbuotojams kelti nepaskatins ir tai, kad, ekspertų prognozėmis, nedarbo lygis 2015-aisiais vis dar bus neleistinai aukštas.
„Mažėjanti darbuotojų kvalifikacija lems ilgalaikę bedarbystę, kuri nepradings 2015-aisiais, kai ūkis iš principo atsigaus“, – teigė B. Guževskis.
Ekspertai skaičiuoja, kad 2015 m. vis dar bus 124 tūkst. bedarbių, iš kurių beveik 30 tūkst. praktiškai bus nebetinkami darbui. Profesorius B. Guževskis mano, kad tai bus pavojinga.
„Mums pavojinga, kad mes išėję iš krizės neturėsime kvalifikuotos darbo jėgos. Verslininkai atsimena, kaip jau ieškojome įdarbinimui kinų ir rumunų turguje, bet tada bedarbių bent jau buvo nedaug. O dabar neturėsime, ką įdarbinti, bet turėsime ir krūvą nekvalifikuotų bedarbių“, – prognozuoja B. Guževskis.
Nuo nedarbo, anot B. Guževskio, Lietuvą gali „išgelbėti“ tik emigracija, kuri suintensyvės jau kitų metų pradžioje, kai iš krizės ims lipti kitos Europos šalys. Remiantis prognozėmis, iki 2015 m. Lietuvą gali palikti dar 100–150 tūkst. gyventojų.
Mažinti, bet neatleisti
Ekspertai siūlo vyriausybei norint išvengti tokių pasekmių ir siekiant mažinti skurdo lygį Lietuvoje visas pastangas dėti kuriant ir išsaugant darbo vietas, socialines išmokas mokant visiems skurstantiesiems, skatinant nevyriausybinį sektorių.
„Dabartinis apsisprendimas mažinant viešojo sektoriaus išlaidas mažinti algas, o ne atleisti darbuotojus yra teigiamas, nes darbo vietos neatimamos iš žmonių“, – teigė vienas iš vertinimo autorių, ekonomistas Romas Lazutka.
Vertinimo autoriai pabrėžė, kad visų jų siūlomų priemonių būtų galima imtis tučtuojau, nes jos iš esmės nekeičia dabartinės socialinės politikos. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, išklausęs prognozių, tuoj pat imtis veiksmų nemano esant būtina.
„Negaliu pasakyti, kiek tai (išklausytas vertinimas ir pasiūlymai – Alfa.lt) lems ar nelems kokį nors perskirstymą, tačiau aiškesnis ir bendresnis situacijos, į kur mes einame, matymas yra gerai“, – teigė D. Jankauskas.
Anot jo, mokslininkų prognozės lieka prognozėmis ir jos nebūtinai pasitvirtins, tačiau ministras sutinka, kad verčiau jau ruoštis sunkesnei situacijai negu lengvesnei.
„Reikia įvertinti ir pačią liūdniausią perspektyvą. Ne tam, kad gąsdintume ir baugintume žmones, bet tam, kad užtikrintume skurdo rizikos maksimalų amortizavimą, kad nepaliktume žmonių beviltiškoje situacijoje“, – mano ministras.
