Apgaulė: meteoritas Latvijoje nenukrito – incidentas inscenizuotas

Valstietis.lt

 Latvijos universiteto Astronomijos instituto vadovas Iglonisas Vilksas pirmadienį pranešė latvių ir estų mokslininkų verdiktą, jog Mazsalace nenukrito joks meteoritas, o duobė buvo iškasta kastuvais.
„Duobė, kur yra 15 metrų skersmens ir 3 metrų gylio, buvo išrausta tikriausiai kastuvais. Jokio meteorito ar dirbtinio palydovo ten nerasta. Nėra smūgio pėdsakų. Visa ši istorija – tai „antis“. Meteoritas – apgaulė“, – paskelbė I.Vilksas.

 

Latvijos Šiaurės Vidzemskio biosferos draustinio geologas Dainis Ozolsas apsilankęs įvykio vietoje teigė, kad jokio meteorito nebuvo – tai tiesiog buvo nevykęs žmonių pokštas. Specialistas sakė, jog esą krentančio meteorito išmuštą kraterį tiesiog iškasė žmonės.

„Duobę išrausė žmonės, o neva degantį meteoritą imitavo uždegdami sieros ir amonio salietros trąšų mišinį, – teigė D.Ozolsas. – Tuomet žmonės visą tai nufilmavo ir paskleidė gandus, kad Latvijoje nukrito meteoritas“.

Pasaulio naujienų agentūros pirmadienį išplatino naujieną, jog Latvijoje galėjo nukristi meteoritas. Buvo pranešta, kad incidentas užfiksuotas Šiaurės Latvijoje, Mazsalaco apylinkėse. Dar pirmadienio rytą buvo neatmetama versija, kad Latvijoje galėjo nukristi ir dirbtinis Žemės palydovas ar jo fragmentas. Apie tai pranešė Latvijos ugniagesių gelbėtojų tarnybos viršininko pavaduotoja Inga Vetere. Informuojama, jog meteoritas nukrito sekmadienį. Vietinių televizijos kanalų duomenimis, meteoritas nukrito netoli Mazsalaco miestelio, esančio Valmieros rajone.

Pareigūnams apie nukritusį dangaus kūną pranešė vietinis gyventojas, pamatęs sprogimą viename iš laukų, patikslina naujienų portalas Телеграф.lv. Teigiama, jog per incidentą niekas nenukentėjo, nes meteoritas nukrito lauke, skelbia naujienų agentūra RIA Novosti.

Naujienų agentūrai RIA Novosti Rusijos mokslų akademijos Geosferų dinamikos instituto vyriausias mokslinis darbuotojas Vladimiras Svetcovas teigė, jog Latvijoje nukritęs meteoritas tikriausiai buvo sudarytas iš geležies. Tokias pirmines išvadas mokslininkas darė pagal išmušto kraterio dydį.

„Akmeniniai meteoritai nepasiekia Žemės ir sudega dar skirsdami ore. Latvijoje galėjo nukristi geležinis meteoritas, kurio skersmuo yra vienas metras, o sveria jis keletą tonų“, – paaiškino Rusijos mokslininkas V.Svetcovas. Mokslininkas taip pat pažymėjo, kad jei Latvijoje nukrito dirbtinis Žemės palydovas, tai turėjo būti labai sandarus palydovas, nes lengvos konstrukcijos būtų išsiardžiusios dar ore.

V.Svetcovas teigė, kad metro skersmens meteoritai į Žemę nukrenta maždaug kartą metuose. Dažniausiai nukrenta akmeniniai meteoritai, kurie neišmuša kraterių. Geležiniai meteoritai sudaro 10 proc. visų į Žemę nukrentančių dangaus kūnų. Mokslininkas prisimena, kai prieš dešimt metų Baškirijos laukuose nukrito geležinis meteoritas, kuris išmušė maždaug 10 metrų skersmens kraterį.