Lietuviai neįvertina erkinio encefalito grėsmės

Valstietis.lt

 

„Niekada nebūnu rizikingose vietose“, „Niekada anksčiau nepagalvojau apie tai“, „Retai būnu gamtoje“, – dažniausiai taip lietuviai atsako į klausimą, kodėl nesiskiepija nuo erkinio encefalito. Tokie duomenys pateikti rinkos tyrimų instituto „Fessel-GfK Austria“ atliktoje studijoje. Iš apklaustųjų lietuvių 2008 m. tik 9 proc. buvo pasiskiepiję nuo erkinio encefalito. Kaimyninėje Latvijoje šis skaičius siekia 39 proc., Estijoje – 18 proc. Austrijoje nuo erkinio encefalito pasiskiepiję 87 proc. apklaustųjų.

 

Džiuginti galėtų nebent faktas, kad pasiskiepijusiųjų po truputį daugėja – 2006 m. Lietuvoje tokių buvo tik 6 proc.

Gal lietuviai teisūs, gal jiems iš tiesų negresia erkinis encefalitas? „Sergamumas erkiniu encefalitu didėja visoje Europoje, bet Lietuva, Latvija ir Estija įvardijamos kaip šalys, kuriose didžiausia rizika užsikrėsti šia liga,“ – spaudos konferencijoje sakė Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičienė.

 

Minėtoje apklausoje net 63 proc. lietuvių prisipažino, kad jiems bent kartą buvo įsisiurbusi erkė. Daugeliui – net ne vieną kartą. Praėjusiais metais erkiniu encefalitu Lietuvoje sirgo 220 žmonių.

 

„Erkinis encefalitas – viena dažniausiai pasitaikančių nervų sistemos infekcijų. Tai labai sunki liga, pažeidžianti smegenų dangalus, galvos ir nugaros smegenis. Tuo tarpu kitų virusų sukeltos nervų sistemos infekcijos dažniausiai pažeidžia tik smegenų dangalus.

 

Todėl erkinis encefalitas yra viena sunkiausių nervų sistemos infekcijų, kuria persirgus trečdaliui ligoniui pasireiškia vidutinio sunkumo arba sunkūs liekamieji reiškiniai – paralyžiai, psichikos ir koordinacijos sutrikimai“, – pasakojo doc. Auksė Mickienė, Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Vienintelė ir efektyvi priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito – skiepai.