Moterys darbe vis dar diskriminuojamos
Lietuvoje moterų diskriminacija niekur nedingsta. Jos uždirba mažiau, turi menkesnes karjeros galimybes nei vyrai. O priimamos į darbą, jos primygtinai klausinėjamos, ar ketina turėti vaikų ir kas juos slaugys, kai šie sirgs. Kai kurios įmonės, ieškodamos darbuotojų, skelbimuose nevengia nurodyti, kokios lyties darbuotojo norėtų, kokia šio darbuotojo šeiminė padėtis jas tenkintų. Tokias ir panašias išvadas padarė Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje, darbavusis kartu su rinkos tyrimų kompanija RAIT.
Apklausoje dalyvavo 16 didesnių ir mažesnių įmonių, tarp kurių buvo viena viešoji įstaiga ir kelios gana stambios bendrovės. Tirtose įmonėse dar nėra pakankamai palankių sąlygų, užtikrinančių lyčių lygybę: nesekami vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai, nesirūpinama darbuotojų apsauga nuo priekabiavimo ir persekiojimo darbe.
Įmonėse nėra nustatyta tvarka, kaip turi elgtis darbuotojas seksualinio priekabiavimo atveju, darbuotojai nėra mokomi, šviečiami apie seksualinį priekabiavimą, persekiojimą darbo vietoje ar darbo rezultatų nusavinimą. Pasak apklausos autorių, įmonės, kuriose buvo vykdoma apklausa, šiame tyrime dalyvavo savanoriškai, todėl negalima drąsiai teigti, kad tokia pat padėtis yra visoje Lietuvoje. Tačiau galima daryti prielaidą, kad kitose įmonėse padėtis smarkiai nesiskirtų.
94 proc. apklaustų įmonių darbuotojų teigia, kad nepastebėjo reikalavimų įdarbinti būtinai vyrą ar būtinai moterį, bet 6 proc. žmonių į tai atkreipė dėmesį, esą tokių norų vis dar pasitaiko.
81 proc. apklaustųjų tikino, kad darbinantis niekas apie jų šeiminę padėtį neklausinėjo, bet 19 proc. žmonių tokių klausimų sulaukė. 25 proc. moterų buvo klausta apie jų šeiminius planus, ketinimus turėtų vaikų, tokių klausimų sulaukė tik 6 proc. vyrų.
Net 14 proc. moterų buvo klausta, kas prižiūrės jų vaikus, kai šie sirgs. Ir tik 3 proc. vyrai sulaukė tokių klausimų iš potencialių darbdavių. 17 proc. apklaustų moterų mano, kad būtent dėl savo lyties jos negali pasiekti karjeros aukštumų, dėl to joms nedidinamas atlyginimas. Taip mano tik 5 proc. vyrų. Pasak tyrimą atlikusių ekspertų, surinkti duomenys – neblogi, bet diskriminacijos užuomazgų pastebėti vis dar galima.
Toks tyrimas Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą ir jis, pasak ekspertų, leidžia susidaryti daugiau ar mažiau bendrą šalies vaizdą. Tiesa, nors Europoje pagal atlyginimų skirtumus tarp vyrų ir moterų mes atrodome gana neblogai, daug ką lemia tai, jog dalis žmonių mūsų šalyje oficialiai gauna minimalų atlyginimą, o visą likusį – vokeliuose. Būtent todėl sunku objektyviai nustatyti atlyginimų žirkles Lietuvoje.
Lygių galimybių plėtros centro projektų koordinatorė Margarita Jankauskaitė taip pat pastebėjo, kad atliekant tyrimą nebuvo išskirtas moterų amžius, esą jei jis būtų buvęs išskirtas, tyrimas būtų truputį kitoks, nes dirbančios ir mažamečius vaikus auginančios moterys darbo rinkoje patiria visai kitokių išbandymų nei šeimų neturinčios arba vaikus išauginusios moterys ar vyrai.
