Nausėda: būstas dar labiau pigs
Būstas šiuo metu atpigęs iki maždaug 2006 metų lygio, bet dar pigs, neabejoja SEB banko analitikas Gitanas Nausėda. „Būsto kainų kritimas dar nesibaigė. Tai matyti ir praktikoje – pardavėjai vis dar sukalbami, galima iškaulyti iš jų labai dideles nuolaidas“, – sakė jis antradienį pristatydamas SEB banko makroekonomikos apžvalgą. G. Nausėda lygino, jog būsto perkamumo indeksas Lietuvoje yra dar gana aukštas. Šis indeksas parodo, kiek metų reikia dirbti šeimai, kad ji įsigytų 58 m2 ploto būstą miegamajame miesto rajone.
„Didžiojoje Britanijoje tai yra treji metai. Rygoje 2006-siais indeksas siekė 10 metų, dabar priartėjo prie Didžiosios Britanijos. Vilniuje indeksas yra šešeri metai. Labai įdomu, kas bus ateityje, nes rodiklio nebegerina augančios algos. Santykis mažės tik tada, jei nekilnojamojo turto kainos kris greičiau nei atlyginimai“, – sakė G. Nausėda. Analitiko nuomone, nekilnojamojo turto kainų burbulas prasidėjo 2006-ųjų pradžioje.
Nori pirkti, nenori parduoti
Kainas spaudžia didelė būstų pasiūla ir ypač prasta paklausa – namų ūkių lūkesčiai rekordiškai prasti, nedarbas auga, realus darbo užmokestis krenta, bankai nenoriai išduoda paskolas. Prisideda ir mokesčiai: nuo šių metų nebėra lengvatos naujoms būsto paskoloms, sklando gandai apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą.
„Žlunga mitas, kurį kartojo nekilnojamojo turto bendrovių vadovai – kad būstas negali būti pardavinėjamas pigiau nei jo savikaina. Gyvenimas parodė, kad naujus butus jau dabar tenka ir ateityje turbūt toliau teks parduoti gerokai pigiau“, – konstatavo G. Nausėda. Į rinką būstą meta tiek statybos ir nekilnojamojo turto bendrovės, turinčios rimtų problemų ir bandančios bet kokia kaina atsikratyti turimo nekilnojamojo turto. Be to, daugėja neišsimokančių kreditų už būsto paskolas – jų būstai taip pat patenka į rinką.
Išvis, anot G. Nausėdos, pastaraisiais metais pristatyta per daug naujų butų, kurių žmonės nebeįperka. Vien 2008-siais būsto buvo pastatyta daugiau nei pastaraisiais metais, nors jau buvo matyti, kad jų nebereikės. Šių metų pabaigoje trijuose didžiuosiuose miestuose bus laisvų apie 5,5–6 tūkst. naujos statybos būstų. Jei kas mėnesį būtų parduodama jų apie 300, tai jie būtų pardavinėjami iki dvejų metų.
„Labai skauda, bet reikės dar truputį pakentėti“
Tokia neguodžiančia fraze Lietuvos ekonomikos nūdieną įvardijo SEB analitikai. Nepaisant valdžios pastangų stabilizuoti finansų būklę, Lietuvos ekonomika toliau ritasi nuokalnėn, teigia SEB ekonomistai. Pastangos karpyti valstybės biudžeto išlaidas ir mažinti deficitą iš dalies net pagilino nuosmukį, nes apribojo vidaus vartojimą ir verslo investicijas, taip pat pablogino ūkio subjektų lūkesčius.
Pasak ekspertų, toleruotiną 2009 m. biudžeto deficito lygį būtina tampriai sieti su skolinimosi tarptautinėje rinkoje sąlygomis – kuo lengviau pasiskolinti, tuo didesnį deficitą galima sau leisti.
Didžiosios valstybės traukia antklodę į save
„Didžiosios valstybės vis labiau klimpsta ir užsimeta vis didesnę naštą ant savo pečių, – TVF išvadas citavo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. – Jos priverstos skolintis, nes turi kažkuo finansuoti savo valstybių skatinimo planus. TVF prognozėmis, valstybių įsiskolinimai per artimiausius kelerius metus gali siekti 150 proc. nuo BVP. Išsivysčiusios valstybės traukia antklodę į save, atimdamos galimybę mažoms valstybėms pigiai skolintis.“
Pasak SEB analitikų, viena vertus, valstybės dūsta nuo naftos atsargų, jos – pilni rezervuarai. Kita vertus, naftos kainos sparčiai auga. „Viena iš versijų, kad naftos kainos reaguoja ne į realų, o į užuodžiamą ekonomikos atsigavimą. Tačiau viena realesnių priežasčių, kad naftos kaina yra jautri ekonomikos atsigavimui ir jos kainos bus daug didesnės, negu galime įsivaizduoti“, – sakė G. Nausėda. Pasak jo, naftos perteklius atsigaunant rinkoms bus labai greitai išsiurbtas.
Maisto produktų kainų pokyčiai yra nevienareikšmiai. Nuo praėjusių metų jos patyrė smarkų nuopuolį ir tai tęsiasi toliau. Tačiau susilpnėjęs doleris pradeda kelti maisto krepšelio kainą. G. Nausėda prognozuoja maisto produktų augimą iki 20 proc.
Lietuvos ūkio atsigavimo kelias – ne rožėmis klotas
Pasak SEB analitikų, BVP smarkiausiai kris pirmąjį šių metų ketvirtį, tačiau antrąjį šių metų pusmetį, ypač ketvirtąjį ketvirtį, BVP nuosmukis sumažės.
„Tačiau tai nepadės pasiekti kiek padoresnio šių metų BVP rodiklio“, – sakė G. Nausėda. Pasak jo, nepaisant desperatiškų valdžios mėginimų suvaldyti fiskalinį deficitą, šiemet jis sudarys 7 proc., o kitąmet – 5 proc. BVP.
Šiemet labiausiai kris vartojimas. „Grynasis eksportas smarkiai gerėja, bet taip yra dėl to, kad eksportas smunka lėčiau nei importas. Eksporto kelias ir toliau nebus rožėmis klotas“, – sakė analitikas. Anot jo, mažoje atviroje mūsų šalies rinkoje nėra priežasčių, kurios padėtų atsigauti mūsų rinkoms, kol neatsigaus eksporto rinkos. „Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių, recesija bus sunkesnė ir ilgesnė nei kitose valstybėse“, – konstatavo ekonomistas.
Neduodame žolės, bet reikalaujame pieno
G. Nausėda kritiškai žiūri į premjero teiginius, kad 2012-siais Lietuva galės įsivesti eurą. „Vyriausybės vadovo viltys yra perdėm optimistiškos, nes nepavyks iki 2011 m. vidurio „susigrąžinti“ fiskalinį deficitą į būtiną 3 proc. BVP lygį“, – sakė analitikas. Lietuva ir Latvija vykdo drakonišką fiskalinę politiką. „Mes skutame nuogą kaulą“, – vaizdingai apie šalies finansus kalbėjo ekonomistas.
Pasak SEB analitiko, negalima beatodairiškai didinti mokesčių, nes mes nepasiekiame to, ką norime pasiekti. „Elgiamės taip, kaip blogas melžėjas, kuris neduoda žolės, bet vis tampo spenius, norėdamas gauti pieno“, – sakė jis. Analitiko nuomone, renovavimo programa – daug skaičių, gražių tezių, bet jokių rimtų skaičiavimų. Viešųjų išlaidų karpymas – lygiai toks pats žolės pešimas, neduodant jos karvei.
„Mąstant teoriškai, neišeinant iš kabineto, šiandien PVM didinti geriau nei kitus mokesčius. Problema ta, kad nuostolingai dirbantys prekybininkai negali sau prisiimti PVM mokėjimo. Jį turi prisiimti tiekėjai ir gamintojai. Rezervai prisiimti ant savo pečių PVM yra riboti, todėl jis gali būti perkeltas ant pirkėjų pečių“, – kalbėjo G. Nausėda. Ekonomistas pasisako prieš mažesnių atlyginimų karpymą. Pasak jo, jis būtų socialiai skausmingas dalykas, be to, tai turės didesnės neigiamos įtakos vartojimui.
„Pavyzdžiui, vietoj bazinės mėnesio pareiginės algos „kirpimo“ visiems nuo 475 Lt iki 430 Lt ,galima taikyti socialinio solidarumo principą – mažesnių nei tam tikro dydžio algų apskritai neliesti, tuo tarpu kuo didesnis atlyginimas, tuo labiau jis galėtų būti sumažintas“, – siūlo ekonomistas.
Didėja tekstilės, baldų ir maisto prekių eksportas
Lietuvoje krizė baigsis po septynių-aštuonių mėnesių, kai atsigaus eksporto rinkos, tvirtina SEB analitikas. O štai kada jos atsigaus, sako galįs pasakyti kolegos Rimanto Rudzkio žodžiais: „Dievai žino“. „Tekstilės ir tekstilės dirbinių eksportas padi
dėjo 68 proc., didėjo ir baldų išvežimas. Didelė prekių dalis parduodama Rusijoje, ypač Maskvoje, Sankt Peterburge. Latvija išgyvena sunkmetį, tačiau mūsų produktus toliau perka“, – apie eksporto rinkas kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, lato devalvacija lemtų ir Lietuvos ūkio suirutę bei finansines problemas. Lato devalvacija gali ištikti, jeigu problemų turėtų bankų sistema, kurią reikėtų gelbėti. „Nemanau, kad Latvijai pavyks išspręsti savo problemas, nors mane žavi jų ryžtas išsaugoti lato kursą ir išlaikyti finansinius pagrindus nepažeistus“, – sakė ekonomistas.
„Čia mūsų prognozės palyginti geros. Nebloga žinia, kad kitų metų pabaigoje pagal infliacijos rodiklius jau galėsime tenkinti Mastrichto kriterijus, ko negalėsime daryti pagal fiskalinio deficito rodiklius“, – prognozavo SEB analitikas. „Peržiūrimos sąnaudos, vykdoma restruktūrizacija, išgryninama personalo struktūra – vyksta išsivalymo procesas“, – apie įmonėse vykstančius krizės inicijuotus pokyčius kalbėjo G. Nausėda. Jo teigimu, ateityje toks atsinaujinimas duos teigiamų rezultatų.
