Nuomos mokesčio už valstybinę žemę naujovės
Rudenį, kaip ir kasmet, savivaldybės skaičiuos nuomos mokestį valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams. Šio mokesčio mokėtojai gali būti nustebinti pasikeitusios žemės vertės ir dėl to išaugusio žemės nuomos mokesčio. To priežastis – nuomos mokesčio už valstybinę žemę, arba kitaip tariant, žemės nuomos mokesčio, skaičiavimas nuo žemės rinkos vertės, kuri yra kur kas didesnė už ankstesnę žemės vertę.
Naujas skaičiavimas
Iki 2009 m. žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas nuo indeksuotos nominalios žemės vertės, nustatytos pagal Žemės įvertinimo metodiką. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į savo socialinę ir ekonominę situaciją, galėdavo nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifą nuo 1,5 iki 4 proc. indeksuotos nominalios žemės vertės. Dažniausiai vienoks žemės nuomos mokesčio tarifas buvo nustatomas žemės ūkio paskirties žemei, kitoks – namų valdai ar komercinei žemei.
Praėjusių metų rudenį Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė, kad nuo 2009 m. nuomos mokestis už be aukciono nuomojamą valstybinę žemę bus skaičiuojamas nuo vidutinės žemės rinkos vertės. Ši vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2007 m., sudarant žemės verčių žemėlapius. Ji yra vidutiniškai penkis kartus didesnė negu indeksuota nominali žemės vertė. Kad žemės nuomos mokestis stipriai neišaugtų, savivaldybių taryboms suteikta teisė nustatyti šio mokesčio intervalą nuo 0,1 iki 4 proc.
Akivaizdu, kad tik nuo savivaldybių tarybų nustatytų žemės nuomos mokesčio tarifų priklausys, kiek šiemet reikės mokėti už valstybinės žemės nuomą – tiek, kiek ankstesniais metais, ar kur kas daugiau. Šiuo metu tik nedaugelis savivaldybių yra patvirtinusios žemės nuomos mokesčio tarifus, tačiau iki rudens tai turi padaryti visos savivaldybės ir apie tai pranešti valstybinės žemės naudotojams.
Mokės skirtingai
Ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kaimo gyventojams turbūt aktualiausia, koks bus nuomos mokestis už valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, išnuomotą ne aukciono būdu. Atskirų savivaldybių gyventojai mokės skirtingus mokesčius.
Kazlų Rūdos savivaldybės taryba žemės ūkio paskirties žemei, atsižvelgiant į žemės verčių žemėlapio zonas, nustatė 0,5 ir 1,5 proc. tarifus. Vilkaviškio ir Radviliškio rajonų savivaldybių tarybos yra patvirtinusios 1,5 proc. žemės vertės tarifą. Radviliškio rajono savivaldybės taryba asmeninio ūkio žemės mokesčiui dar taikys 0,35 mokesčio mažinimo koefi cientą. Akmenės rajonas nustatė trejopus tarifus pagal atskiras zonas: 1,5; 2 ir 1 proc. žemės vertės. Šiaulių rajone, taip pat atsižvelgiant į atskiras zonas, žemės ūkio paskirties sklypams patvirtinti tarifai nuo 0,1 iki 0,55 proc., o atskiroms zonoms, kur žemės vertė itin išaugusi, papildomai nustatyti mokesčio mažinimo koefi cientai nuo 0,15 iki 0,35. Tuo tarpu Kelmės rajono savivaldybės taryba patvirtino 2,5 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą. Kupiškio rajone artimiausiu metu planuojama priimti 2 proc. žemės vertės tarifą. Marijampolės savivaldybėje nustatyti dvejopi tarifai žemės ūkio paskirties žemei: 1,5 proc. – iki 2008 m. gruodžio 31 d. sudarytoms valstybinės žemės nuomos sutartims, 1 proc. – nuo 2009 m. sausio 1 d. sudarytoms sutartims ir sklypams, naudojamiems be sutarčių.
Mokesčio lengvatos
Savivaldybių tarybos, nustatydamos žemės nuomos mokesčio tarifus valstybinės žemės naudotojams, ne itin daug galvoja apie žemės ūkio veikla besiverčiančius gyventojus. Jiems šis mokestis gali būti mažinamas, kreipiantis individualiai su prašymu į savivaldybės tarybą. Išimtis – Kaišiadorių ir Molėtų rajonų savivaldybių tarybos, prieš keletą metų nustačiusios 50 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimą už žemės ūkio paskirties sklypus.
Patvirtindamos nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifus, savivaldybių tarybos nustato ir neapmokestinamuosius žemės sklypų dydžius tam tikriems mokesčių mokėtojams. Tai reiškia, kad už nustatytą žemės sklypo dalį mokėtojas visiškai nemoka. Tačiau jeigu mokėtojo, kuriam taikoma ši lengvata, sklypas yra didesnis už nustatytą sklypo dydį, jis turi mokėti už viršijančią sklypo dalį. Dažniausiai kaimo vietovėje yra nustatomas vienoks neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, mieste – kitoks.
Nustatyti neapmokestinamieji žemės sklypo dydžiai paprastai taikomi asmenims, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, I ir II grupės invalidams, senatvės pensininkams ir nepilnamečiams vaikams. Būtina sąlyga, kad minėtų asmenų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nebūtų darbingų asmenų.
Yra išimčių
Kai kuriose savivaldybėse nuomos mokestis už valstybinę žemę yra mažinamas ir kitiems valstybinės žemės naudotojams: išankstinę senatvės pensiją gaunantiems asmenims, 40–55 proc. darbingumo lygį turintiems asmenims, daugiavaikėms šeimoms, auginančioms neįgalų nepilnametį vaiką šeimoms, 1991 m. sausio 11–13 dienų įvykiuose nukentėjusiems asmenims.
Daugelyje savivaldybių tarybos yra nustačiusios, kad nuomos mokesčio už valstybinę žemę visiškai nemoka biudžetinės įstaigos, sodininkų, daugiabučių namų butų savininkų ir garažų bendrijos, bažnyčios, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos, miškų urėdijos, valstybiniai rezervatai, regioniniai parkai, labdaros organizacijos, socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigos, sporto bazės.