A. Valinskas – ant liepto, nuo kurio krito V. Muntianas
Portalas infomazeikiai.lt pradėjo bendradarbiauti su mažeikiškiu Aurelijumi Butnoriumi, šiuo metu gyvenančiu Vilniuje. Aurimas rašo internetinį dienoraštį ir sutiko savo mintimis bei pamąstymais pasidalinti su gimtojo miesto portalo skaitytojais. Primename, kad tai subjektyvi autoriaus nuomonė.
Ar įmanoma į tą pačią upę įšokti du kartus? Ne. Todėl tikėtis, kad tauta ir vėl užmins ant to paties grėblio, tikėtis neverta. Šiuo palyginimu remiantis, galima drąsiai numatyti Arūno Valinsko, kaip politiko (ar jis kada toks buvo?), saulėlydį. Ne tik jo, bet ir su vienu juo siejamos „Tautos prisikėlimo partijos” (TPP) žlugimą.
Istorija ne unikali, o turinti neseną precedentą – Viktoro Muntiano „pilietininkus”. V. Muntianas taip pat savo laiku buvo Seimo vedėjas, jokios įtakos neturinčios (tačiau daugumoje esančios) partijos pirmininkas. Žinome, kaip jam baigėsi. Panašiose rogėse sėdi ir A. Valinskas. Prisiminkime jo aroganciją po 2008 m. rinkimų. Ar jis tebespinduliuoja tuo šiandien? Jokiu būdu ne. Net būdamas Seimo daugumos sudėtyje, jo svarba žymiai kuklesnė. Įsivaizduoju, kad jo žodis dabar kur kas mažiau lemia, nes, nesutikus su konservatorių (daugumos galva) politika, ambicijų niekaip nepatenkinsi: nepakeičiamų nebūna. Sakyčiau „prisikėlėliai” šiuo metu yra ketvirta stalo koja, bet jos netekus, niekas nesubyrės (girdėjau, stalas ant trijų kojų netgi tvirčiau stovi?).
Skirtingai nei „pilietininkai”, žlugus pirmininkui, partija lyderio neturi kuo pakeisti. Todėl A. Valinsko fiasko artimiausiais metais turės lemiamą įtaką ir partijos likimui.
Aš nuolat dvejoju, ar A. Valinskas vis dar mąsto kaip pramogų pasaulio verslininkas, ar kaip politikas. Dėl šios priežasties negaliu adekvačiai įvertinti tolimesnių veiksmų. Bet tuo pačiu klausiu, ar pats A. Valinskas gali įsivaizduoti savo netolimos karjeros perspektyvą? Remiantis šou biznio kanonais, projektas „politika” netrukus turėtų būti mestas iš eterio. Tačiau, jei jis mąsto kaip politikas, turėtų joje ir likti net sunkiausiais momentais. Ir įsiklausyti į naujai pučiančius vėjus apie politinių blokų jungimąsi.