Baimė būti įskaudintam
Aš nusprendžiau, jog štai paslaptis, kaip nebūti vėl įskaudintam: niekada nesiskųsti, niekada nemylėti. Tai didžiausia vaikų svajonė – visada būti neliečiamiems. Kaip būtų nuostabu, jei iki gyvenimo pabaigos mūsų niekas nebežeistų! Įsivaizduokite, kad jūs daugiau niekada nebepatirsite fizinio ir emocinio skausmo dėl mirties, netekimo ar pasikeitimo. Mums gali atrodyti, jog visa tai būtų gerai, kadangi būtų pašalintas nuoskaudų šaltinis.
Tačiau skausmas yra mokymosi ir augimo ciklo dalis. Mes turime nusibrozdinti kelius, kad pagaliau išmoktume važinėti dviračiu. Turime sielvartauti, netekę brangiausio žmogaus, kad pajustume, kaip stipri mūsų meilė.
Nėra garantijų, kad mes niekada nebūsime vėl įskaudinti. Kartais mes visi patiriam fizinį ar emocinį skausmą. Tačiau tikėdami bei pasitikėdami savimi ir Aukščiausiąja galia tikrai galima jį sušvelninti.
Ar aš šiandien gyvenu “niekados- niekados” žemėje, dėl baimės būti įskaudintam, atsiskirdamas nuo kitų žmonių?
—
Kiek mums reikia jėgų, kad galėtume atvirai kalbėti apie save? Tiek daug iš mūsų užsidarė savyje ir bijo atsiverti būdami tarp žmonių. Mes galime atsisakyti nuo pakvietimų ir susibūrimų, galime bijoti sutikti naujus žmones ir pageidauti likti neaptogioje, bet stabilioje padėtyje.
Mes aiškiai matome, kai augalas išleidžia naują lapą. Lapelis vis ilgėja, susisuka kaip cigaras. Pagaliau maitinamas ir saugus jis išsiskleidžia. Lapas palaiko naują gyvybę ir sveikas augalas auga.
Mes panašūs į tą naują lapą. Augami sužinome, kad yra tam tikra aplinka, kurioje galime atsiverti ir būti saugūs. Natūralu užsidaryti savyje, kai tenka bendrauti su nesveikais žmonėmis ar patekti į pavojingą situaciją. Bet mes neturime ko bijoti. Mes galime būti saugūs. Galima išdidžiai išsiskleisti, kad visi mus matytų.
Gal aš esu užsidaręs savyje, nes bijau? Šianakt galiu surasti patikimą žmogų, vietą, daiktą ir drąsiai atsiverti.
Amy E. Dean “Nakties šviesa. Vakaro meditacijos”