Sutrumpinta pavardė moteriai – amoralu ar šiuolaikiška?
Kalbos puoselėtojai ir mylėtojai susirinko prie diskusijų stalo aptarti, kiek yra žalingos lietuvių kalbai yra tokios pavardės, kaip Budrė ar Zvonkė. Kas tai – pasityčiojimas iš kalbos, ar žingsnis modernumo link?
Lietuvių kalbos komisijos (LKK) pirmininkės Irenos Smetonienės teigimu, vyriškas pavardes pasirinkusių moterų negalima vadinti amoraliomis ar badyti pirštais: „Dalis kalbos atstovų tokias moteris viešai pavadino atmatomis. Toks elgesys nedovanotinas. Pats Jonas Jablonskis buvo už tai, kad mūsų moterys vadintųsi su priesagos galūne „–ė“, o ne „–ienė“. Ši asmenybė yra mūsų gimtosios lietuvių kalbos tėvas. Ar išdrįsime jam prieštarauti?“
Įstatymai lankstūs
LKK pirmininkė užtikrino, kad Lietuvoje gyvenančios moterys gali pasivadinti abiem būdais: „Oficialiai pavardės su galūne „–ė“ įteisintos 2003 m. priimtuose įstatymuose. Kalbos komisijai rūpi, kad išliktų gimtoji kalba ir tauta. Kaltinimai, kad trumpintos galūnės kelia grėsmę lietuvių kalbai – nepagrįstos. Tokia priesaginė pavardžių daryba nekenkia. Kaip tik priesaga „–ienė“ yra lenkiškos, o ne lietuviškos prigimties.“
Populiari dainų atlikėja Natalija Zvonkė užtikrino, kad ji nebuvo pirmoji pasirinkusi pavardę su galūne „ė“.
„Nesąmonė teigti, kad visuomenė, moterys, kurios išteka, renkasi pavardę sekdamos Zvonkės pavyzdžiu. Tokios pavardės atėjo nuo krikščionybės laikų. Remiantis istorija, pavardė yra prie vardo, tai reiškia, kad vardas yra daug svarbesnis nei pavardė. Todėl nereikėtų sureikšminti pavardės galūnių. Lietuvių kalba, gramatika nuolat kinta. Dabar mano tėveliai lietuvių kalbos egzamino tikriausiai neišlaikytų“, – kalbėjo N. Zvonkė.
Zvonkė: nematau nieko blogo
N. Zvonkė tikino dėl pavardės nepatogumų nejaučianti: „Nematau nieko blogo dėl galūnės „–ė“. Aš įstatymo nepažeidžiu ir jokio nusikaltimo nedarau. Nuo 2003 m. įstatymai leidžia registruoti tokias pavardes. Ar pakenkiau lietuvių kalbos grožiui? (Juokiasi – Alfa.lt). Jeigu mano duktė būtų „Zvonkutė“, taip pat nieko blogo nematyčiau. Tikrai nežadu keisti pavardės, juolab kad ji nėra netaisyklinga arba neteisėta. Visuomenė neturi teisės aiškinti, kas yra gražu, o kas – ne. Čia kiekvieno asmeninė nuomonė.“
Per diskusiją paaiškėjo, kad XVI – XVIII a. moterys iš viso neturėjo teisės turėti pavardę. Bet pamažu požiūriai keitėsi. N. Zvonkei nesuprantama, kodėl tiek šimtmečių pavardės nebuvo problema, o šiandien jos yra dirbtinai sukuriamos. Žmonai pritarė kartu su ja pasirodęs Deivydas Zvonkus: „Man gražiau Zvonkė, nei Zvonkienė. Pataupykime rašalą rašydami trumpesnes pavardes, juk ekonominis sunkmetis.“
Garšva: nesityčiokime iš kalbos
Lietuvių kalbos instituto vardyno skyriaus kalbininkas, vienas iš lietuviškos gramatikos sudarytojų Kazimieras Garšva piktinosi ateinančia mada trumpinti pavardes: „Lietuvių kalba egzistuoja 1 500 metų, o moterų pavardės – 500 metų. Yra vyriškos pavardės Gervė, Bitė, Kekšė, bet jeigu tokias pavardes pasirinktų moterys (ypač paskutiniąją), būtų kažkas negerai. Sutinkate?“
Specialistas įsitikinęs, kad trumpinant pavardę prarandama mažybinė jos reikšmė. „Tokie sprendimai griauna mūsų kalbos sistemą. Užgauna daugumos gyventojų tautinius jausmus. Pavardes ne mes susigalvojome, jas paveldėjome iš protėvių. Jeigu žmona nenori turėti vyro pavardės su priesaga „–ienė“, ji gali pasilikti savo pavardę arba iš viso netekėti“, – emocijų neslėpė K. Garšva.
