Mokslas, technologija, pažanga
Chemijos, farmacijos ir maisto pramonė tvirtina, kad visa produkcija yra išsamiai išbandyta ir visiškai saugi. Deja, istorija parodo visai kitus faktus. Dirbdamas farmacijos kompanijoje „Bayer“, Felix Hoffman susintetino du garsiausius XX a. „vaistus“: aspiriną ir heroiną. Heroinas ilgą laiką buvo laikytas „neturinčiu šalutinio poveikio ir pripratimo“, pardavinėtas kaip vaistas vaikams nuo kosulio.
Marie Cure gavo dvi Nobelio premijas už „radioaktyvumo“ tyrimus (1903 m. – fizikos srityje ir 1911 m. – chemijos). 1934 metais ji mire nuo leukemijos. Iki pat 1938 m. radioaktyvios medžiagos buvo dedamos į dantų pastą, vidurius laisvinančius vaistus, kitas plataus vartojimo prekes, nes buvo „nustatytas gydomasis jų poveikis“.
1921 m. Thomas Midgley „įrodė“ tetraetilšvino (reklamos tikslais pavadinto etilu) naudą vidaus degimo varikliams ir visišką jo „nekenksmingumą“. 1923 m. „General Motors“, „Du Pont“ ir „Standard Oil Company of New Jersey“ susivienijo į „Etilo korporaciją“, kuri pradėjo tiekti pasauliui šią variklių „panacėją“. Kompanijos darbininkai masiškai nukentėjo nuo apsinuodijimo švinu, ėmė mirti (kartais net po penkis! per dieną). Atlikus išsamius tyrimus, buvo įrodyta, kad tai labai nuodingas gaminys. Tačiau gamintojai neigė etilo žalą net iki 2001 m. (!), kai šį priedą buvo praktiškai uždrausta naudoti. Tyrimai parodė, kad kiekvienas amerikietis šiandien savo organizme turi 625 kartus daugiau švino, nei iki 1921 m.
Nuo 1919 m. iki 1978 m. vien JAV buvo uždrausta ir išimta iš prekybos per 30 plačiai vartotų maisto priedų (16 dirbtinių dažiklių, kumarinas, ciklamatas ir kt.), nes buvo nustatytas žalingas jų poveikis žmogaus organizmui (inkstų, kepenų vėžys, širdies ligos, kiti organų pažeidimai).
Maisto priedų uždraudimo ar pašalinimo iš rinkos procesas vyksta ir šiuo metu. Kaip jau minėta, paskelbus išsamią Southampton universiteto studiją apie dažiklių poveikį vaikų hiperaktyvumui, šiuo metu incijuojamas dažiklių E110, E104, E122, E129, E102, E124 uždraudimas. Jungtinėje Karalystėje, paprašytos savanoriškai išimti iš apyvartos šiuos dažiklius, prie kampanijos jau prisijungė „Tesco“, „Heinz“, „Vimto Soft Drinks“ ir kiti.
Tai – tik keletas žymiausių atvejų, kai vartotojai klaidinami dėl pramoninių gaminių poveikio ir jų „naudos“. Jų užtektų ištisai knygai, tačiau kol Lietuvoje tokia nėra išleista, vienintelis būdas sužinoti daugiau – patiems domėtis ir kritiškai žvelgti į tai, ką transliuoja gamintojų išlaikomi tyrimų institutai ir masinės komunikacijos priemonės. Todėl, kai per televiziją daktaras ar chemijos pramonės mokslininkas Jums, žiūrėdamas į akis, išmintingai linkčiodamas dėstys savo tiesas apie visišką priedų nekenksmingumą, visada pagalvokite: „Ar tikrai?“.
www.sveikasvaikas.lt ir www.infomazeikiai.lt informacija.