Mažeikiškiai pritaria šiukšlių rūšiavimui
Dar prieš kelerius metus visas atliekas dauguma mūsų tiesiog metėme į didžiulius konteinerius nesusimąstydami, kokią žalą darome net tik gamtai, bet ir patys sau. Šiandien Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja Lietuvą atliekų tvarkymui skirti daug dėmesio – juk norime gyventi taip pat švariai kaip Vakarų europiečiai. Pirmas žingsnis į tokį gyvenimą – atliekų rūšiavimas. Kaip tai sekasi lietuviams? O gal savo aplinka ir taip mokame rūpintis?
Mažeikiškė, AB „Mažeikių nafta” tarnautoja Staselė pasakojo, jog jos šeima atliekas rūšiuoja jau bene dešimtmetį. „Viskas prasidėjo, kai grįžęs iš Belgijos mūsų vyresnysis sūnus, pareiškė, jog šiukšlių nuo šiol nemesime į bendrą konteinerį. Išklausę jo argumentus po truputį pradėjome rūšiuoti“, – prisiminė ponia Staselė. O argumentai išties verti dėmesio. Rūšiuodami atliekas atskiriame tas, kurias dar galima panaudoti kaip antrines žaliavas, t. y. perdirbti. Iš tokių žaliavų galima gaminti naujus daiktus, tai yra ir paprasčiau, ir pigiau, ir svarbiausia, mažiau teršiama aplinka – juk taip naudojame mažiau gamtinių išteklių. Be to, antrines žaliavas galima panaudoti, kaip alternatyvų energijos šaltinį, o tai itin aktualu dabar, kai elektros energijos ar šildymo kainos neįtikėtinai sparčiai šuoliuoja aukštyn.
Antrinių žaliavų perdirbimo svarbą kai kurios Vakarų Europos šalys suprato jau seniai. Ir ne tik suprato – skatino piliečius ir įmones atkreipti dėmesį į šią problemą, bei stengtis ją spręsti. Darbo rezultatų ilgai laukti neteko. Štai pavyzdžiui, Danijoje, Olandijoje ir Vokietijoje 1995 metais buvo perdirbama apie 80 proc. pakuočių. Dar 1975 metais ES buvo priimtas įstatymas, pagal kurią valstybės įsipareigojo užtikrinti nekenksmingą atliekų tvarkymą. Po beveik dvidešimties metų buvo nustatyti tikslūs atliekų, kurias šalys turėjo perdirbti, kiekiai. Tikslai buvo pasiekti greičiau, nei tikėtasi, tad dabar ES vėl rengiami nauji, pažangesni standartai. Lietuva stodama į sąjungą taip pat prisiėmė įsipareigojimų, kaip antai iki 2012 metų pasiekti, jog šalyje būtų perdirbama 60 proc. stiklo, popieriaus pakuočių ir 50 proc. metalinių pakuočių atliekų. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos ministerija, šie reikalavimai yra gana uoliai vykdomi, kai kurių atliekų surenkama netgi daugiau, nei planuota.
Tačiau, ar graži statistika atspindi tikrąją situaciją šalyje ir mūsų rajone? Didžiuliai atliekų kiekiai išties atsakingai rūšiuojami įmonėse, tačiau gyventojai kol kas labai vangūs. Tie, kas rūšiavimą laiko svarbiu, dėl tokios situacijos kaltina neveiklią valdžią ir nesąmoningą visuomenę. Ignas, Žemaitijos kolegijos studentas, vienas šiukšles rūšiuojančių studentų, piktinosi: „Kaip ir kitos lietuvių problemos, pastaroji atspindi visuomenės požiūrį į mus supančią aplinką. Pats ne kartą mačiau net vyresnio amžiaus moteriškes, savo šiukšlių kibirus verčiančias šalia su kaupu pripildytų konteinerių. Ar įsivaizduojate jas, rūšiuojančias šiukšles? O jų anūkus?“. Kita pašnekovė, administratorė Sigita iš Šerkšnėnų, mano, jog labiau pasitempti turėtų mūsų valdžia: „Jeigu lauksim, kol visi savaime pasidarys sąmoningi, paskęsim šiukšlėse. Aš esu už griežtą vyriausybės politiką – rimtas sankcijas nerūšiuojantiesiems šiukšlių. Nerūšiuoti, – tai irgi teršti aplinką.“ Kol kas tokių sankcijų Lietuvoje nėra, tačiau pamažu vis daugiau daugiabučių kiemų pasipuošia specialiais atliekų rūšiavimui skirtais konteineriais, miestuose po truputį kyla atliekų perdirbimo centrai, baigiama įgyvendinti ir sąvartynų reforma – po jos iš 800 sąvartynų Lietuvoje liks tik 11, visi įrengti pagal ES standartus.
Nemaža dalis gyventojų nerūšiuoja atliekų, nes yra girdėję, jog vis tiek visos šiukšlės patenka į vieną sąvartyną. Ar iš tiesų yra taip? Jeigu rūšiuojamos atliekos metamos į tam skirtus specialius konteinerius, tuomet jos ir paskirstomos tvarkingai. Į mėlynus konteinerius galime mesti popierių, į žalius – stiklą, o į geltonus – plastiką. Svarbu, nepamiršti, kad visų rūšiuojančių darbas gali nueiti perniek, jeigu į rūšiavimo konteinerius, pavyzdžiui, mesite riebaluotus butelius ar kitaip užterštas pakuotes.
Visoje Lietuvoje antrinės atliekos šiuo metu išvežamos nemokamai, gyventojams kainuoja tik nerūšiuotų, arba mišrių, atliekų išvežimas. Nesunku įsivaizduoti, jog pavyzdžiui, daugiabučio gyventojams draugiškai susitarus rūšiuoti atliekas, sumažėtų mišrių atliekų, o tai leistų sutaupyti.
Taigi, sąlygos atliekų rūšiavimui Lietuvoje nėra tokios nepalankios, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tereikia mūsų visų palaikymo – juk paėjėti keliasdešimt metrų iki konteinerio ar prieš išmetant pakuotę, atkreipti dėmesį į tai, iš ko ji pagaminta, nėra itin sunku, o parodžius iniciatyvą nauda gali būti daug didesnė.