Vyriausybės planas: nerenovuosi būsto – tau pabrangins šildymą

Alfa.lt

Kad paskatintų renovavimą, vyriausybė svarsto paskelbti, kad prastai apšiltintiems namams energija bus parduodama už didesnę kainą, nei apšiltintiems gerai. Todėl šildymas pabrangtų geometriškai. Tai pirmadienį po pasitarimo pas premjerą sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Kad būsto šeiminkai to išvengtų, reikėtų renovuoti būstą jau dabar. „Gali būti priimti reikalavimai, jog būstas turėtų suvartoti kvadratiniam metrui tam tikrą kiekį. Ir jei po kažkiek metų jūsų būstas suvartos kelis kartus daugiau, tai jūs už energetinius išteklius, brangiai kainuojančius valstybei, mokėsite daugiau nei tie, kurie juos naudoja ekonomiškai“, – aiškino G. Kazlauskas.

Detali renovacijos tvarka turėtų būti parengta per dvi savaites. Vyriausybė tikina, jog renovavus būstą paskola nebus didesnė nei dydis, kuriuo sumažės įmokos už šilumą. Pagal pirmadienį svarstytus planus šįmet bus įgyvendinta renovacijos projektų už 400 mln. litų, jie prasidės birželį–rugpjūtį, žadėjo G. Kazlauskas. „Kad pagal naują schemą būtų pradėti darbai, tai turėtų atimti 3–5 mėnesius“, – svarstė jis. Iš viso šįmet renovavimo fonde, iš kurio bus teikiamos paskolos būsto renovacijai, turėtų būti sukaupta apie 1 mlrd. litų, tačiau visų panaudoti nesitikima.

„Numatyta 2009 metams 1 mlrd. litų. Pagal preliminarius skaičiavimus turėtų būti šįmet panaudoti 400 mln. litų. Viso milijardo litų panaudoti šįmet yra neįmanoma, nes nėra kol kas pasiruošta. Taip pat ir žmonių informavimas, aiškinimas, kur jiems nauda, atims laiko. Be to, užtruks projektai, statybų leidimai, konkursai ir t. t.“, – sakė G. Kazlauskas. Šįmet žadama renovuoti 288 namus pagal senąją paramos teikimo tvarką. Po to prasidėtų pinigų skirstymas iš fondo pagal naująją tvarką. Šis fondas būtų skirstomas per bankus, į kuriuos paskolos turėtų kreiptis gyventojai.

Apie 80 proc. fondo pinigų bus įvairi ES parama, 20 proc. – bankų pinigai. Per kelis metus proporcijos turėtų pasikeisti. „Mes kalbame apie paskolą, kuri būtų 3–4 proc. metinių palūkanų visam 20 metų laikotarpiui su valstybės garantijomis. Tokios palūkanos jau įskaičiuoja bankų aptarnavimo mokesčius. VILIBOR dydis tam neturi įtakos. Jei palūkanos būtų didesnės dėl įvairių priežasčių, valstybė galėtų skirtumą kompensuoti iš biudžeto“, – sakė G. Kazlauskas.

Beje, pirmaisiais metais neturėtų būti prašoma pradinio renovuojamo namo gyventojų įnašo – taip būsią, kol nesibaigs krizė, žadėjo ministras. Lengvatinės paskolos galės būti skirtos gerinti namo dalims, per kurias daugiausia „išgaruoja“ šiluma – sienoms, langams, stogui, rūsio grindims, šiluminiam mazgui, vamzdžiams izoliuoti, taip pat namui vėdinti.

Vyriausybė taip pat svarsto leisti namus renovuoti privatiems investuotojams, kurie tokiu atveju galėtų, pvz., pastatyti name papildomus aukštus ir parduoti juose įrengiamus butus. „Daug taip investuoti norinčių nebėra likę, bet jų vis dar yra. Kita vertus, sunku pasakyti, ar tai pelningiausia investicija“, – sakė ministras.