Girtuokliams tėvams – blaivybės įžadai

Balsas.lt

 

Sutramdyti alkoholiu ar narkotikais piktnaudžiaujančius nepilnamečių tėvus bus siekiama radikaliomis priemonėmis. Rudenį Seimą pasieksiančiose įstatymų pataisose gali būti įtvirtintas priverstinis jų gydymas ar mokymas specialiuose centruose.

 

Seimo valdybos sudaryta darbo grupė – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo projektui parengti – svarsto būdus, kaip palengvinti elgesio sutrikimų turinčių ar socialinės rizikos šeimose augančių nepilnamečių dalią. Šiam reikalui radosi ir gana kontroversiškų pasiūlymų, pavyzdžiui, įvairias priklausomybės ligas ir dėl to kylančias bėdas pažaboti priverstinai gydant jomis sergančius nepilnamečių tėvus. Žmogaus teisių gynėjai perspėja, kad tokie siūlymai prieštarauja pagrindinėms asmens laisvėms ir teisėms.

 

Problemiškų šeimų daugėja

Pastaraisiais metais, ypač ekonomikos sunkmečiu, alkoholiu piktnaudžiaujančių ir vaikais nesirūpinančių šeimų daugėja. Socialiniai darbuotojai įsitikinę, kad šią problemą būtina spręsti. Efektyviausiai, jų nuomone, tai galima daryti kontroliuojant, kam tėvai išleidžia valstybės mokamas išmokas.

 

Mokyklos tėvams

Įstatymo pataisas rengiančios darbo grupės vadovė, Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė įsitikinusi, kad būtina pažaboti priklausomybės ligų proveržį ir jų keliamas problemas. Anot jos, šiuo metu mūsų Lietuvos vaikų globos namuose auga daugiau nei 5 tūkst. nepilnamečių. 95 proc. jų – socialiniai našlaičiai, t. y. vaikai, kurių tėvai yra gyvi. „Jauni, dirbti ir šeimą išlaikyti galintys tėvai piktnaudžiauja, veltėdžiauja, o jų vaikus prižiūri valstybė. Tai iškreipta sistema, kurią reikia iš esmės keisti”, – įsitikinusi ji.

 

Vienas darbo grupėje gimusių pasiūlymų – socializacijos mokyklos. Jos būtų privalomos į socialinių tarnybų akiratį patekusiems, vaikų neprižiūrintiems tėvams. V.V.Margevičienės nuomone, tokios mokyklos galėtų būti kuriamos savivaldybėse veikiančių psichologinės pagalbos tarnybų ar pedagogų kvalifikacijos kėlimo centrų pagrindu.

 

„Problemų turinčios mamos savivaldybės administracijos ar nepilnamečių inspektoriaus siuntimu privalėtų dalyvauti ten rengiamuose specialiuose kursuose ar mokymuose”, – svarstė parlamentarė.

 

Būtina ko nors imtis

V.V.Margevičienė pritartų ir priklausomybės ligomis sergančių tėvų priverstiniam gydymui. Neseniai apsilankiusi vienoje moterų kolonijoje parlamentarė buvo šokiruota, kad dauguma ten kalinčių jaunų mamų nuteistos už nusikaltimus, kuriuos padarė apsvaigusios nuo alkoholio ar narkotikų. „Tokia padėtis – nenormali. Priklausomybės ligomis serga ir jauni 25-35 metų žmonės. Jeigu jie patys neprisiverčia gydytis, neturi artimųjų, kurie galėtų juos įtikinti, kokių nors priemonių turime imtis mes”, – įsitikinusi ji.

 

V.V.Margevičienė svarstė, kad priklausomybės problemų kamuojami žmonės galėtų būti priverstinai gydomi dabar veikiančiuose priklausomybės ligų ar Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamuose steigti krizių centruose.

 

Seimo narė sutinka, kad priverstinis problemiškų asmenų gydymas ar siuntimas į specialias mokyklas gali kelti tam tikrų sunkumų. „Daug kas mano, kad tai būtų žmogaus teisių pažeidimas, esą negalima naudoti prievartos, asmenys patys turi susiprasti. Tačiau nepamirškime, kad privalome galvoti ir apie mažus vaikus”, – oponentų kritiką atrėmė ji.

 

Sutrypia pagrindines laisves

Žmogaus teisių gynėjai nustebo išgirdę apie pasigirdusius siūlymus siųsti priklausomybės ligomis sergančius tėvus į specialius kursus ar priverstinai gydyti. Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė įsitikinusi, kad tokios idėjos nedera su demokratijos principais. Anot jos, taikant panašias priverstines priemones būtų ribojama žmogaus laisvė ir pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą.

 

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokie siūlymai yra sovietinio mąstymo reliktas. Pastaruoju metu matomas noras priverstinai naudoti jėgą, vis dažniau stengiamasi šalinti ne priežastis, o pasekmes”, – apgailestavo žmogaus teisių gynėja.

 

J.Samuolytės teigimu, priverstinai yra gydomi už savo veiksmus neatsakantys ir grėsmę sau bei aplinkiniams keliantys asmenys. Tuo metu problemų dėl alkoholio, narkotikų ar azartinių lošimų turintys žmonės gali atsakyti už savo veiksmus, todėl jų asmeninę valią ribojantys įstatymo suvaržymai turi būti minimalūs.

 

„Šitaip mąstant galima nueiti labai toli. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių turi antsvorio. Juk šiuo reikalu susirūpinusi valstybė galėtų priversti žmones atsikratyti esą nereikalingų kilogramų”, – ironizavo ji.