Nauji darbo įgūdžiai – galimybė įsidarbinti paprasčiau

 

Ne dėl turtų ir naudingųjų išteklių XXI amžiuje varžosi didžiosios pasaulio valstybės. Pagrindiniu jų tarpusavio kovos objektu tampa talentai ir protai. Tad įžengus į informacijos amžių, galima drąsiai teigti, jog didžiausia vertybė yra žinios ir įgūdžiai. Vienos iš bendrovių, 2008 m. pripažintos inovatyviausia Lietuvoje, generalinis direktorius Gintaras Juknevičius sako, kad jo įmonėje pažanga ir inovacijos būtų neįmanomos be itin talentingų ir kūrybingų žmonių įnašo.

„Be abejo, darbuotojas taip pat turi stengtis būti geriausias savo srityje ir išlikti konkurencingas – šiais laikais neužtenka žmogui su geru išsilavinimu ateiti į įmonę ir tiesiog atsiimti algą už išdirbtas valandas. Inovatyvios įmonės darbuotojas turi būti atviro, lankstaus proto, nuolatos plėsti akiratį ir tobulėti, atkakliai dirbti ir komandoje, ir individualiai, greitai priimti sprendimus. Jo turi negąsdinti naujos, neįprastos užduotys, jis turi pats ieškoti savo srities naujovių ir taikyti jas kasdieniniame darbe. Tai yra pagrindinės savybės, lemiančios inovacijas kuriančio ir taikančio darbuotojo, o kartu ir įmonės sėkmę. Žinoma, siekiame išlaikyti savo geriausius „protus“ ir stengiamės sudaryti jiems palankias, konkurencingas darbo sąlygas, sprendimų ir veiksmų laisvę, pripažinimą ir pasitenkinimą savo darbu“, – sakė UAB „Fima“ vadovas G. Juknevičius.

Šių dienų Europos darbo rinkoje gebėjimas prisitaikyti prie kintančių sąlygų tampa vis svarbesnis. Žinoma, kuo aukštesnis jūsų išsilavinimas, tuo mažiau, rodos, galimybių jums tapti bedarbiu. Tačiau turėti gerą išsilavinimą šiais laikais nebepakanka. Nepriklausomai nuo išsilavinimo, norint užsitikrinti gerą darbo vietą, reikia nuolat tobulintis. Plečiantis Europos Sąjungai tenka mokytis ir gyventi kultūrinės, etninės ir kalbinės įvairovės sąlygomis. Darbas tarptautinėje aplinkoje tampa daugelio kasdienybės dalimi.

Pirmojo Lietuvos karjeros portalo produkto vadovas Tadas Rimkus sako, kad darbo rinkoje šiuo metu nekokie laikai, ir visi procesai veikia kiek kitaip nei normaliomis sąlygomis. Anot jo, visada yra profesijų, kurias įgyti nori daugelis, tačiau baigę kai kuriuos mokslus žmonės ne taip jau ir lengvai randa darbus. „Pastaruoju metu buvo labai paklausios anksčiau visų pamirštos techninės specialybės. Darbdaviams, priimant į darbą jauną specialistą, svarbiausia iniciatyva, stipri motyvacija, bazinis pasirengimas. Specifinių dalykų galima išmokti greitai. Svarbu imlumas“, – teigia jis.

Dabar tikrai nebeužtenka vieną kartą įgyti specialybę, nes vieną dieną gali tekti pakeisti darbą arba jo pobūdį, ir papildomos žinios tikrai galėtų praversti. Žinoma, reikalingų gebėjimų sąrašas niekada nebus baigtinis. Tad vienas svarbiausių naujųjų įgūdžių turėtų būti mokėjimas mokytis, smalsumas ir, žinoma, teigiamas požiūris į šį procesą. Reikia palaikyti savo gebėjimą į tas pačias problemas pažvelgti netikėtai, kūrybiškai ir drąsiai sutikti naujoves visose gyvenimo srityse.

Personalo atrankų projektų vadovė Lina Mikolaitienė pasakoja, kad šiandien jaunieji lietuvių talentai aktyviai ieško darbo tarptautinėse kompanijose, tikėdamiesi stabilumo ir įgyti tarptautinio verslo įgūdžių. Ji sako: „Ne paslaptis, kad jaunesni kandidatai dažnai pervertina savo galimybes. Šiandien darbdaviams svarbesnė darbuotojo profesinė patirtis ir kompetencija, o ne konkretus įgytas išsilavinimas. Tiesa, kad mokant užsienio kalbų mokėjimas atsiveria platesnės darbo perspektyvos. Deja, dažnai tenka susidurti su nemažai atvejų, kai kandidatuodami į įvairias siūlomas darbo pozicijas, pamirštame taisyklingai vartoti savo gimtąją kalbą“.

Nuolatinis, visą gyvenimą trunkantis mokymasis yra geriausias būdas prisitaikyti prie permainų, užsitikrinti visavertį, socialiai saugų ir pasmingą gyvenimą. Ir nesvarbu, kas tai – kompiuterių ar užsienio kalbų kursai, įsitraukimas į visuomeninę veiklą, dalyvavimas konferencijoje, profesiniai mokymai ar papildomos studijos universitete. Bet kokiu atveju XXI amžiuje geriausios investicijos yra tos, kurios skirtos įgyti papildomų žinių savo srityje arba išmokti ko nors naujo. Nereiktų pamiršti, jog gyvename žemyne, kuriame yra net 6 iš 10 konkurencingiausių pasaulio valstybių (konkurencingiausia Europos valstybė – Šveicarija, pasauliniame sąraše užimanti 4 vietą ). Dėl talentingų darbuotojų vyksta nuolatinė Europos šalių kova su JAV, Singapūru, Japonija ir kt. Lietuva taip pat susiduria su „protu nutekėjimu“, nes nemažai jaunų fizikos, chemijos, medicinos ar moderniųjų technologijų specialistų yra viliojami į kitas Europos ar pasaulio šalis, galinčias pasiūlyti geresnes darbo ir tobulėjimo sąlygas.

Europos Komisijos prognozėse numatoma, kad šiuo metu ir ateityje Europos darbdaviai labiausiai vertins darbuotojų analitinius, problemų sprendimo, laiko planavimo, bendravimo ir darbo komandoje įgūdžius, gebėjimus dirbti su naujomis technologijomis, kelių užsienio kalbų mokėjimą. Europoje pamažu pereinama prie ekonomikos, orientuotos į paslaugų sektorių, moderniąsias ir „žaliąsias“ technologijas, todėl darbuotojams naudinga prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų ir įgyti specifinių tam reikalingų įgūdžių.