Mokytojo pamąstymai…

* Praėjusį kartą taip nieko ir neišmokote, šiandien tęsime toliau.
* Lukai, tu neteisingai tyli.
* Aš liepiau tau susiimti, o tu ką pasiėmei?!
* Berniukai ir mergaitės! Primenu, kad rytoj visi turite ateiti su baltais marškinėliais ir tamsiais sijonėliais.
* Ko tu ten užpakali kasaisi? A, galvoji.
* žemė turi įprotį suktis.
* Tu ką, pirmą kartą gimęs?
* Kas ten bamba kartu su manim?
* Imkite rašiklius ir garsiai užsirašykite.
* Tris dienas mokykloje nebuvai, o jau i tualetą užsimanei!
* Ir galite skųstis direktoriui, ministrui ar kokiam kitam velniui!
* Kodėl tu, Evelina, atėjai i klasę su mini sijonėliu? Nori pasirodyti protinga?
* Kas man atsakys? Niekas?! Čia juk lengvas klausimas! Nagi, rankas aukštyn!
* Sėdėkit tyliai, kad girdėtumėt, kaip pelė praskrenda.
* Padaliname atkarpą į tris nelygias puses.
* Vegetatyvinis dauginimasis neturi nieko bendro su tuo žodžiu, kurį
kažkas parašė ant lentos.
* Dovile, kodėl atėjai tiek prisidažiusi? Tiesiog taip ir norisi ne aiškinti tau apie kondensatorių, o pasiūlyti pinigų.
* Maža to, kad tu rūkai, bet tu netgi rūkai neteisingai.
* Aš žinau, Martynai, kad tu sergi už „Lietuvos rytą”, bet tai dar nereiškia, kad tu neturi mokytis apie Žalgirio mūšį.
* Pasidėk tą savo muziką, o tai nuimsiu ausis ir nusuksiu ausines!
* Kur sąsiuvinis? Prarijai?
* Zenonai, net jei tu ruošiesi pragyventi is kortų lošimo, tau reikia išmokti skaičiuoti.
* Mielasis tu mano Pračkaila, tai, ką tu čia nupiešei, tikrai ne sinusoidė, o pats tikriausias užpakalis.
* Šiandien dar tik trečiadienis, o jūs jau tokias nesąmones kalbate.
* Linkevičiau, šią savaitę tu jau vėluoji į pamokas trečią kartą! Kitas tavo pavėlavimas bus ketvirtas!
* Lūpas pasidažyti net ir aš moku, o tu man papasakok apie pirmą Niutono
dėsnį.
* Kiek čia mokinių atėjo – penki? O turėjo būti keturi! Kur dar du?
*Aš tik vieno nesuprantu – nejaugi apžiūrinėti kažkokias kortas yra įdomiau, negu klausytis apie iesmučio virskinimo sistemą?
* Kai is tavęs, Jonaiti, išaugs banditas, tik niekam nesakyk, kad aš buvau tavo mokytoja.
* Justai, baik lįsti prie Igno! Gal jus meilužiai?
* Reikia šokinėti taip, kad kojų raumenys dirbtų kaip sprindžinos, o ne kaip varlės ant ledo.
* Lukai, nevaizduok čia kvailio protingesnio už mane!
* Taigi, kaip sakoma, neperšokęs griovio, nespjauk i šulinį.
* Neatsikalbinėkit, o čiupkit grėblius ir šluokit.
* Kas tau ten skambina per pamoka i mobilų? Jei ten tavo tėvas, tai čia man.
* Kokia karvė čia rašė vištos koja?
* Jums nieko nėra švento, net mokyklos tualete rūkote!
* Kas čia taip pasmirdo degančią gumą? Vėl mokyklos valgykloje bandelės prisvilo?
* Pažiūrėkime i lygtį, kurią ką tik nutrynė Gabija.
* Kalvaiti, tu ką, nebylys? As tau šaukiu šaukiu, o tu šnekiesi toliau lyg niekur nieko!
* Tu ką, pirmą kartą is Mėnulio iškritęs?!!
* Taigi kas tas nelytinis dauginimasis? Tai dauginimasis be pašalinės pagalbos.
* Kas man gali tai suprasti?
* Kas tau leido gadinti orą žiūrint visai klasei?!!
* Čia turėjo būti pliusas, bet jo nėra, todėl dauginam.
* Antrasis pasaulinis karas tai jums ne vėžliukai nindzės.
* Gal aš ir kvailas, gal ir bukas, bet fizikos as jus išmokysiu.
* Nagi, eik prie lentos atsakinėti, kad būtų už ką dvejetą parašyti!
* Rytoj, Edvinai, atsineši is namų sulankstomą lovelę. Tavo mama nuo šiol gyvens klasėje, nes man gaila ją kiekvieną dieną kviesti i mokyklą.
* Taigi, su dinozaurais mes išsiaiskinome, ir jie išmirė. Važiuojam toliau.
* Justai! Tau žiūrėti i tą nustipusią katę kieme įdomiau negu i mane?
Tu man pasakyk, nebijok. Jei įdomiau, aš nusileisiu i kiemą, atsistosiu šalia tos katės ir pasakosiu iš ten.
* Namų darbai taip vadinasi ne todėl, kad juos reikia palikti namuose.
* I tualetą išleidžiu tik su dideliu noru veide.
* Ei, jus, paskutiniame suole! Baikit plepėti arba mikliai jus persodinsiu – vieną i kalėjimą, o kitą i psichiatrinę ligoninę.
* Romai, nagi nutaisyk protingą veidą! Ne, ne tokį, o adekvatų tavo
amžiui!