Žmonės išsigando: litus keičia į eurus, dolerius, svarus
Alfa.ltSekmadienį Vilniaus „Akropolyje“ esančiuose bankų padaliniuose – bene vieninteliuose, veikiančiuose savaitgalį – neliko eurų bei kai kurių kitų valiutų. Kai kurie bankai litus iškeisti skubantiems žmonėms atvežė papildomų euro siuntų.
Sekmadienį apie 14.45 val. nė viename „Akropolyje“ esančiame banko padalinyje eurų nebuvo pardavinėjama. Kai kuriais pranešimais, šios valiutos jau ir šeštadienio vakare. „Žmonės eurus tiesiog išpirko. Nebuvome pasiruošę tokiam antplūdžiui“, – Alfa.lt aiškino „Danske“ banko specialistė.
Nebuvo ne tik eurų. „Swedbank“ padalinyje taip pat buvo išpirkti doleriai. „DnB Nord“ apie 14.45 val. nebuvo likę eurų ir svarų, o po dešimties minučių taip pat pasibaigė ir doleriai. Apie 15.20 val. į „Swedbank“ padalinį „Akropolyje“ buvo atvežta papildoma eurų siunta, kurią išsyk pradėjo pirkti žmonės. Beje, bent trečdalis iš „Swedbank“ besibūriavusių žmonių laikė lapelius su užrašu „Valiutos keitimas“. Nemažai buvo ateinančių keisti valiutą ir su kitais lapeliais, pvz., „Kasos operacijos“.
„Swedbank“ ryšių su visuomene vadovė Jorūnė Juodžbalytė Alfa.lt apie 16 val. e. paštu atsiųstame pranešime rašė, jog „šiandien 12 val. visuose „Swedbank“ savaitgalyje dirbančiuose padaliniuose buvo galima įsigyti eurų“. „Klientų poreikiams užtikrinti banko padaliniuose laikome tam tikrą ribotą įvairių valiutų, kuriomis bankas prekiauja, grynųjų pinigų kiekį. Jam sumažėjus iki nustatytos ribos, jis papildomas vėl.
Norime priminti, jei klientas nori išsikeisti didesnę sumą litais į eurus ar kurią kitą valiutą, taip pat norėdamas išsiimti iš sąskaitos didesnę sumą litų, turėtų apie tai informuoti iš anksto. Kaip alternatyva klientams, atėjusiems į padalinį įsigyti eurų ar bet kurios kitos valiutos siūloma atsidaryti sąskaitą, o joje padėtą sumą litais konvertuoti į norimą valiutą, vėliau juos išsigryninti jam patogiu laiku. Konvertuoti valiutas banko klientai patogiai gali ir interneto banke“, – rašė ji
Nerimas kilo po to, kai ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas Seime spaudos konferencijos metu viešai pradėjo svarstyti, jog keičiant litą eurais jo kursas bus pakeistas. Kai valiuta keičiama į eurus, oficialų keitimo kursą patvirtina Europos centrinis bankas. Paprastai tai yra formalus žingsnis, kai tiesiog patvirtinamas esamas kursas.
„Jeigu euras būtų įvedamas esant jo ir lito santykiui 3,45, būtų nieko, bet tokio santykio niekas neduos. [ECB] gali nustatyti 3,7 ar 3,8 lito. Litas, atvirai tariant, dabar kai kurių valiutų, pavyzdžiui, zloto, rublio, atžvilgiu tapo labai pervertintas – pasidarė labai brangus“, – sakė K. Glaveckas. Tai pasakęs komiteto pirmininkas išsyk sulaukė ekonomistų pasmerkimo, kad sėja nereikalingą paniką. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda naujienų agentūrai BNS K. Glavecko pareiškimą vadino neatsakingu. R. Šarkinas BNS tvirtino, kad kalbos apie lito devalvaciją neturi pagrindo.
„Manau, kad visiškai nepagrįstai keliama panika ir imamasi spręsti ne savo kompetencijos klausimus. Lito bei euro santykis yra nustatytas ir Lietuva yra įsipareigojusi jį išlaikyti stabilų iki euro įvedimo. Keisti tą santykį nėra pagrindo“, – sakė R.Šarkinas. G. Nausėda kalbas apie galimą lito devalvavimą pavadino nesąmone. „Kas tokias nesąmones darys? Naudos jokios neduos, tik dar smarkiau sujauks rinką. Jeigu yra galimybė prie kurso nekišti pirštų, tai ir nereikia kišti“, – BNS sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, realu, kad Lietuvoje euras būtų įvestas esant dabartiniam euro ir lito kursui: „Yra galimybė tokiu kursu pasiekti eurą“. G.Nausėdos teigimu, įsivesti kuo greičiau eurą būtų labai gerai, kad nebekiltų daugiau „baubų“ dėl devalvavimo, tačiau, anot finansų analitiko, tai padaryti nerealu: „Nei galime vienašališkai įsivesti eurą, nei atitinkame Mastrichto reikalavimus. Ir kam tokį klausimą reikėjo iškelti? Nesuprantu“.
Taip pat tinklininkas Artūras Račas pasakoja, jog jo kolegos iš Estijos šį K. Glavecko pranešimą komentuoja taip: „šis vaikinas akivaizdžiai prarado protą“. Lietuvos bankas ne sykį pabrėžė, jog oficialiųjų atsargų užsienio valiuta jis turi daugiau, nei apyvartoje yra litų. Vadinasi, teoriškai, bankas galėtų išpirkti litus, taip vienašališkai Lietuvos įvesdamas eurus. Tačiau tada šalis liktų beveik be oficialiųjų atsargų užsienio valiuta.