Dalis Leo LT įteisinusių įstatymų prieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad dalis „Leo LT“ palaiminusių įstatymų nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai, tačiau esminių padarinių projektui tai neturės. Po ilgal laukto KT r 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Buvo abejojama, ar valstybė užtikrino monopolijų kontrolę ir konkurencijos laisvę, taip pat klausimų kelia ir pati įstatymo priėmimo procedūra.
Pasak KT, įstatymo 8 str. pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 46 str. nuostatai, kad valstybės turtas turi būti naujodjamas taip, jog tarnautų bendrai tautos gerovei.Taip,anot KT, yra todėl, jog įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, įpareigojančios „Leo LT”, perimančią didelę dalį valstybės turto, pastatyti naują atominę elektrinę.
Kartu KT atmetė pareiškėjų pretenzijas dėl Konstitucijos pažeidimo įtvirtinant monopoliją elektros rinkoje ir vartotojų teisių pažeidimo.
Išgirdęs sprendimą, parlamentaras Julius Veselka portalui „Balsas.lt” pareiškė esąs įsitikinęs, kad KT sprendimas suderintas su valdančiąja dauguma. „Dar praėjusią savaitę Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ėmė aiškinti, jog „Leo LT” išformuoti būtų per brangu. Ką gi – to daryti nereikės, nes KT leido monopolijai pirmiausia siekti pelno. Paskui, kaip kitus tikslus, jau bus galima įrašyti ir elektrinės pastatymą ir dar ką tik nori,” – neslėpė nusivylimo parlamentaras.
Dar rudenį gavęs Seimo priimtą kreipimąsi dėl įstatymų, leidusių įsteigti „Leo LT“, konstitucingumo KT turėjo šią bylą nagrinėti be eilės. Ilgiau, negu tikėtasi, užtruko pasirengimas nagrinėti bylą.
Ginčus ir visuomenės protestus dėl korupcijos sukėlusį įstatymą KT svarstymui siūlė kai kurių opozicinių partijų parlamentarai, o inicijavo frakcijos „Tvarka ir teisingumas”(TT) nariai Julius Veselka ir Petras Gražulis.
Pareiškėjo atstovais KT buvo Seimo nariai Raimondas Šukys ir Julius Veselka, suinteresuoto asmens atstove – sodcdemė Birutė Vėsaitė.
Anot pareiškėjų, valstybė steigdama šią bendrovę neužtikrina monopolijų kontrolės ir konkurencijos laisvės, nors ji tą padaryti yra įpareigota pagal Konstituciją. Įstatymu esą įtvirtinamas nevienodas ūkio subjektų reguliavimas. Mūsų požiūriu, išskirtinių teisių suteikimas yra antikonstitucinis.
Abejota ir dėl to, ar „Leo LT“ įsteigimas atitiko Europos Sąjungos (ES) teisę. Pareiškėjų prašymu, KT nusprendė prijungti prie bylos Europos Komisijos paklausimą dėl bendrovės steigimo.
Pareiškėjai taip pat kvestionavo pačią įstatymo priėmimo procedūrą, kadangi pagal tuo metu galiojusį Seimo statutą, Teisės ir teisėtvarkos komitetui padarius išvadą, kad įstatymo kai kurios nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai, įstatymas neturėjo būti teikiamas plenariniam posėdžiui.
Į KT kreipęsis Seimas prašė ištirti:
• ar Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata „Nacionalinis investuotojas – Lietuvos Respublikoje įregistruotas, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neribotam laikui įsteigtas ir veikiantis savarankiškas privatus juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams“ tuo aspektu, kad vienintelis nacionalinio investuotojo tikslas yra socialiai atsakingai siekti naudos sau ir visiems savo akcininkams ir neįteisintas vartotojų teisių gynimas, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 5 daliai (valstybė gina vartotojo interesus);
• ar Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata „Nacionalinis investuotojas yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo, nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis“ tuo aspektu, kad sukuriamas nacionalinis investuotojas, kaip savininkas, savo rankose sutelks pagrindinę elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, eksporto, importo dalį, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei), 4 dalims (įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę);
• ar Atominės elektrinės įstatymo 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama šio įstatymo 10 straipsnio nuostatas, turi teisę derėtis su akcinės bendrovės „VST“ kontrolinį akcijų paketą turinčiu akcininku dėl nacionalinio investuotojo steigimo ir visų ar dalies tokiam akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „VST“ akcijų, sudarančių daugiau kaip 2/3 akcinės bendrovės „VST“ akcijų ir balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, investavimo ir dėl naujų išleidžiamų nacionalinio investuotojo akcijų įsigijimo“, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs), 46 straipsnio 4 daliai (įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę).
