Kitąmet nemokamai galės studijuoti 21 tūkst. studentų
Aukštojo 
mokslo reformą pristatęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius informavo, kad 21 tūkst. būsimųjų pirmakursių galės studijuoti valstybės finansuojamose vietose, iš jų 11 tūkst. universitetuose ir 10 tūkst. kolegijose. Pasak ministro, šie skaičiai dar nėra galutiniai. Tokia tvarka bus taikoma tik būsimiesiems pirmakursiams.
Nebeliks valstybės dalinai finansuojamų vietų
Pasak ministro, lyginant su praėjusiais metais, valstybės finansuojamų vietų skaičius sumažės beveik 2 tūkst. studentų, tačiau nuo šiol visi jie bus pilnai valstybės finansuojami. Ligi šiol dalis valstybės finanuojamose vietose buvusių studentų turėdavo mokėti po 520 litų įmoką kas semestrą. Nuo kitų metų iš dalies valstybės finansuojamų vietų nebeliks.
Pasak ministro, pasikeitus tvarkai kiekvienam pirmakursiui bus skiriamas didesnis finansavimas, nei būdavo iki šiol.
Naujajai tvarkai reikės beveik 70,4 mln. litų. Tiek valstybei vidutiniškai kainuos 4 mėnesiai gerai besimokančių studentų mokslas . Šiuos pinigus žadama skirti iš ministerijos biudžeto.
Mažiau studentų universitetuose
Ministras informavo, kad kitąmet numatyta 11 proc. daugiau valstybės finansuojamų vietų kolegijoms. Pasak ministro, taip padaryta siekiant palaipsniui suvienodinti universitetuose ir kolegijose studijuojančių studentų skaičių. G. Steponavičiaus teigimu, šiuo metu universitetuose ir kolegijose studijuojančių studentų santykis lygus trys su vienu, universitetų naudai.
Vakarų Europoje šis santykis paprastai yra vienas su vienu. Kaip teigė ministras, šito bus siekiama ir Lietuvoje.
„Universitetai neturi ruošti pardavėjus su universitetiniu išsilavinimu”, – teigė ministras. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje studentai pasiskirstę netolygiai.
Šiam Vyriausybės planui pertvarkyti aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje negailima kritikos. Nors teigiama, kad reforma yra būtina, tačiau abejojama, ar būtent tokia.