Giedrėjantys orai skatina kilmato atšilimą

www.bernardinai.lt

Šiuo metu stebimas ūkanotų dienų skaičiaus sumažėjimas gali paaiškinti, kodėl Europoje vidutinė orų temperatūra taip sparčiai didėjo pastaruosius 30 metų, o šis atradimas gali padėti tiksliau prognozuoti būsimus klimato pokyčius, sekmadienį pranešė mokslininkai.

Dėl klimato permainų ir sumažėjusios oro taršos pagausėjo giedrų dienų, todėl temperatūra Europoje per minėtą laikotarpį vidutiniškai padidėjo 5-10 procentų, sakė tyrimo vadovas Geertas Janas van Oldenborghas  iš Nyderlandų karališkojo meteorologijos instituto.

 

“Temperatūra Europoje didėjo dukart greičiau, nei pastaraisiais dešimtmečiais buvo numatoma klimato modeliuose. Mažiau miglotų dienų reiškia, kad žemę pasiekia daugiau saulės šviesos, todėl kyla temperatūra”, – mokslininkas aiškino telefonu duotame interviu.

Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, kurioje dirba šimtai mokslininkų, numato, kad pasaulio klimatas per šį šimtmetį sušils 1,8-4 laipsniais pagal Celsijų.

Daugelio šalių vyriausybės ir mokslininkai ieško būdų, kaip sulėtinti klimato šiltėjimą, dėl kurio, pasak ekspertų, kils kaitros bangos, sausros, galingesnės audros, sparčiau nyks organizmų rūšys ir kils pasaulinio vandenyno lygis.

Tačiau Europoje vidutinė temperatūra didėjo sparčiau negu numatoma klimato modeliuose, o G.J.van Oldenborghas ir jo bendradarbiai mėgino nustatyti šio fenomeno priežastis.

Jie surinko 342 Europos oro uostuose įrengtų meteorologijos stočių duomenis ir suskaičiavo ūkanotų dienų skaičių nuo 1976 metų.

Šiuo metu dienų, kai matomumas nesiekia 2 kilometrų, vidutiniškai per metus būna 10-20 dienų – dvigubai mažiau nei prieš tris dešimtmečius, nurodoma žurnale “Nature Geoscience” išspausdintame moksliniame straipsnyje.

Pasak G.J.van Oldenborgho, orai iš dalies tapo giedresni dėl klimato pokyčių ir sugriežtintos oro taršos politikos, tačiau mokslininkai kol kas nežino, koks iš tiesų yra šių abiejų veiksnių poveikis.

Tačiau rečiau pasitaikančių miglotų dienų indėlis į klimato šiltėjimą ateityje mažės, nes šalių taikomos priemonės nebegali labiau sumažinti oro taršos, pridūrė jis.

“Klimatas nėra paprastas, o šis veiksnys visiškai naujas, – samprotavo G.J.van Oldenborghas. – Jis paaiškina ne viską, tačiau labai daug”.

www.bernardinai.lt