„Orlen“ grasina: negavusi „Klaipėdos naftos“, atleidinės darbuotojus Mažeikiuose
Koncerno „Orlen“ vadovas Jacekas Krawiecas interviu Lenkijos dienraščiui grasina, jog Lietuvai nesutikus perduoti „Klaipėdos naftos“ kontrolės Lenkijos koncernui bus atleidžiami darbuotojai „Mažeikių naftoje“, taip pat neatmeta galimybės, kad ieškos investuotojo įmonei. Jis tvirtina, kad šiu
o metu Lenkijos koncerno netenkina „Mažeikių naftos“ pelningumas.
„Investicija Mažeikiuose yra aiškiai pagrindžiama strategiškai. Jei kas nors kitas įmonę kontroliuoja, tai gali turėti neigiamos įtakos „Orlen“ degalams ir pozicijoms rinkoje. Bet esant dabartinei situacijai – recesija pasaulyje, norėdami taupyti ir mažinti investicijų planus, mes negalime atmesti, kad būsime priversti ieškoti investicijos partnerio“, – sakė J. Krawiecas antradienį išspausdintame interviu, paklaustas, kaip įmonė elgtųsi, negavusi „Klaipėdos naftos“.
Be to, J. Krawiecas deklaruoja nesutinkantis su papildomomis sąlygomis, kurias kelia Lietuvos vyriausybė, parduodanti „Orlen“ paskutines „Mažeikių naftos“ akcijas.
Pardavus šias akcijas, nutrūks „Orlen“ įsipareigojimas neparduoti „Mažeikių naftos“ be vyriausybės sutikimo. Premjeras Andrius Kubilius iš pradžių žadėjo derėtis dėl panašios išlygos su „Orlen“, tačiau vėliau svarstė – apsisaugoti nuo to, kad „Mažeikių nafta“ atsidurtų Lietuvai nepalankiose rankose, galima pakeitus įstatymus.
Pirkti visas likusias „Mažeikių naftos“ akcijas už iš anksto sutartą kainą, jei tik vyriausybė to pageidaus, „Orlen“ įsipareigojo 2005-aisias perimdama „Mažeikių naftą“. Vyriausybė yra linkusi šia nuostata pasinaudoti, kad gautų maždaug 700 mln. litų jai labai trūkstamų lėšų.
„Klausimas yra Lietuvos pageidavimai, kad „Orlen“ pirktų „Mažeikių naftos“ akcijas, kurie viršija kontrakte numatytas sąlygas. Jie mums kelia nuostabą ir mes jų iki galo nesuprantame“, – Lenkijos dienraščiui sakė J. Krawiecas.
„Klaipėdos nafta“ yra pagrindinis terminalas, kur „Mažeikių nafta“ savo pagamintus degalus krauna į tanklaivius eksportuoti. Savo žaliavą – naftą – ji importuoja per savo valdomą Būtingės terminalą, į kurį nutiestas naftotiekis. „Orlen“ neslepia noro perimti kontrolę „Klaipėdos naftoje“ bei nutiesti produktotiekį į šią įmonę.
Prieš Naujuosius metus vizito Lietuvoje metu J. Krawiecas sakė, jog įmonę tenkintų du variantai: įsigyti daugumą „Klaipėdos naftos“ akcijų arba mažąją akcijų dalį, bet kartu ir įmonės valdymo teisę.
„Naftos perdirbimo įmonė naudoja gana archaišką infrastruktūrą. Kai Būtingėje audra, Mažeikiams tai gresia neturėti naftos. „Orlen“ yra raktas gerinti logistiką: mums reikėtų gauti operacinę kontrolę „Klaipėdos naftoje“ bei transportuoti naftą ir produktus – pastatyti naftotiekius ir produktotiekius tarp Mažeikių, Būtingės, Klaipėdos. Jei nebus pasiekta geresnio efektyvumo logistikoje, reikės jos ieškoti kitur arba užšaldyti kapitalines investicijas Mažeikiuose ir gerokai sumažinti darbuotojų“, – kalbėjo J. Krawiecas antradienį dienraštyje „Rzeczpospolita“ paskelbtame interviu.
Premjeras A. Kubilius po Naujųjų metų taip pat paskelbė, jog vyriausybė nesirengia skubėti perduoti „Klaipėdos naftos“ lenkams, nes neva negirdėjo argumentų, kodėl tai reikalinga. Tačiau žada paramą produktotiekiui. „Čia diskusijų ir derybų tolimesnis klausimas“, – antradienį apie „Klaipėdos naftos“ pardavimą sakė premjeras.
J. Krawiecas neigia, kad lenkai spaudžia Vilnių.
„Mes pasiūlėme Vilniui du sprendimus. Atrodytų, dabar yra gera atmosfera pasirinkti vieną iš jų, tačiau mus nustebino, kai Lietuvos premjeras pasakė, jog nesirengia skubėti. Jei naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose nesugrįš prie ankstesnio lygio [kai veikė naftotiekis iš Rusijos], reikės drastiškai sumažinti išlaidas, tai pat reikėtų sumažinti darbuotojų skaičių“, – kalbėjo „Orlen“ vadovas.
Jis tvirtina, jog tai nėra konkretūs planai.
„Tai hipotezė, jei kitos priemonės efektyvumui gerinti nepavyktų. Atsimenu, kad „Orlen“ Lietuvoje patyrė didžiulių išlaidų – investavo Mažeikiuose 700 mln. JAV dolerių ir sumokėjo 2,8 mlrd. dolerių už pačią įmonę. O jos pelningumas mūsų netenkina.“
Kai ankstesnė Lietuvos vyriausybė nusprendė leisti pirkti „Mažeikių naftą“ lenkams, nustojo veikti tiesioginis naftotiekis iš Rusijos (neva dėl techninio gedimo; Lietuvos valdžia neabejoja, jog tai esąs Rusijos kerštas už tai, kad „Mažeikių nafta“ neparduota šios šalies įmonei). Be to, įmonė ilgą laiką neveikė, kai gaisras pagadino vieną iš pagrindinių jos įrenginių.
