Įteisinta pensijų vagystė
Ekonominė krizė sunaikino milijonų žmonių, investavusių į privačius pensijų fondus, uždarbį. Įmokas į fondus sumažinusi valdžia atėmė viltį bent padengti nuostolius, rašo dienraščio „Vilniaus diena“ žurnalistė Jolita Skinulytė. 
Neteko milijonų
Investavę į didelės akcijų dalies pensijų fondus išvys dešimtimis procentų sumenkusias lėšas. Geriausiai, remiantis dienraščio duomenimis, sekėsi konservatyviems pensijų fondams, investuojantiems į vyriausybės vertybinius popierius, obligacijas, kadangi jie šiais metais baigė su pliuso ženklu. Mažos akcijų dalies pensijų fondų vienetų vertė krito daugiau nei 11 proc., vidutinės akcijų dalies – daugiau nei 27 proc., akcijų – beveik 47 proc. Tai reiškia, kad būsimieji pensininkai prarado milijonus litų.
Kaltos ne tik rinkos
Vertybinių popierių komisijos (VPK) narys Vaidotas Jonutis mano, kad pagrindinė prastų antros pakopos fondų rezultatų priežastis – 2008 metų įvykiai finansų rinkose. Pastarieji metai, jo nuomone, pasižymi giliausia krize nuo Didžiosios depresijos laikų.
„Atskirų pensijų fondų rezultatus lėmė ir pensijų fondų valdytojų sugebėjimai: kiek sėkmingai investuota, kaip buvo valdoma investavimo rizika, be to, taikomų atskaitymų dydžiai“, – įsitikinęs V. Jonutis.
Panika nekilo
Vis dėlto akcijų rinkų griūtis pensijų fondų dalyvių panikos nesukėlė. VPK duomenimis, trečią šių metų ketvirtį fondus keitė beveik 1,8 tūkst. dalyvių. Dauguma tų, kurie apsisprendė keisti fondus, rinkosi konservatyvaus investavimo ar vidutinės akcijų dalies fondus.
Atėmė milijardą
2008-aisiais būsimieji pensininkai nukentėjo nuo nevaldomos pasaulinės akcijų rinkų griūties,šiais metais juos nuskriausti nusprendė naujoji valdžia. Valdantieji nesugalvojo kito būdo užlopyti „Sodros“ biudžeto skyles, kaip tik apiplėšti būsimus pensininkus. Viena svarbiausių krizės įveikimo plano dalių tapo siūlymas 2009 – 2010 metais nuo 5,5 iki 3 proc. sumažinti dalį, pervedamą nuo mokesčių „Sodrai“ į antros pakopos pensijų fondus.
Taip naujoji valdžia iš beveik milijono pensininkų per dvejus metus atims beveik 1,2 mlrd. litų. Taip bus užtikrintas pensijų mokėjimas esamiems pensininkams.
Ėmėsi spaudimo
Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė nebuvo linkusi įsiklausyti nei į ekonomistų, nei į pensijų fondų valdytojų, nei į mokesčių mokėtojų, net į Prezidento Valdo Adamkaus, grąžinusio Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimus svarstyti atgal į Seimą, argumentus.
Iš karto po šalies vadovo sprendimo premjeras A. Kubilius ėmėsi spaudimo. Esą nepatvirtinus Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo ant plauko pakimba visas antikrizinis planas, o su juo – ir vyriausybės veikla.
Alternatyvų nesvarstė
Didžiausią pasipiktinimą kelia tai, kad A. Kubilius nusprendė gelbėti esamus pensininkus, pamindamas teisėtus būsimųjų lūkesčius. Be to, dešiniųjų koalicija sumažinti pervedamas lėšas iš „Sodros“ į antros pakopos pensijų fondus nusprendė nesvarstydama alternatyvų.
Viena tokių buvo pensijų fondų valdytojų siūlymas paskolinti vyriausybei tokią sumą, kokia reikalinga „Sodros“ biudžetui subalansuoti. Tačiau tokiam siūlymui nebuvo pritarta.
