Hanukos šventė – Šviesų šventė
Tuo metu, kai mes savo namuose puošiam kalėdines eglutes, o gatvėse mirga įvairiaspalvės lemputės, mūsų broliai žydai aštuonias dienas nuo gruodžio 22 d. iki 29 d. švenčia Hanuką, Šviesų šventę.
Per religines šventes žmonės ypatingai atsiveria Dievo dovanoms, nes švenčių metas įvairiose tikinčiųjų bendruomenėse yra laikas pašventinimui. Kaip nurodo kabalistai, šios šventės tikslas nėra vien tik paminėti istorinius įvykius. Per Hanuką šviesa tampa prieinama kiekvienam žmogui, kad jis atnaujintų savo dvasinį gyvenimą. Šiemet švęsdami tokią brangią mums šventę kaip Viešpaties gimimas, kai pasaulio Šviesa ateina į mūsų istoriją, džiaugiamės galėdami vienytis su mūsų broliais žydais, kurie šiuo metu prisimena Jeruzalės šventyklos pašventinimą (165 m.pr. Kr.) po jos sugriovimo.
Tuo metu, dar prieš Palestinos prijungimą prie Romos imperijos, žydų tautai teko gintis nuo heleniškos kultūros antplūdžio ir nuo graikiškos pagonybės. Tuometinis Sirijos valdovas Antiochas IV Epifanas 168 metais prieš Kristų užėmęs Jeruzalės miestą, garsiąją Jeruzalės šventyklą – judaizmo religinio gyvenimo centrą ir žydų tautos tapatybės simbolį, pavertė pagoniška Dzeuso šventykla. Žydai buvo verčiami garbinti pagoniškus dievus, o atsisakantiems buvo grasinama mirtimi.
Pagonių savivalei pasipriešino Judo Makabiejaus vadovaujami sukilėliai. Prie jų būrio greit prisijungė daug heleniškos priespaudos negalinčių pakelti pamaldžių žydų ir jiems pavyko nugalėti pagonis ir laikinai atkurti Izraelio savarankiškumą. Vos įžengę į Jeruzalę, Judo Makabiejaus kariai pirmiausia išmetė graikiškus stabus iš Jeruzalės šventyklos ir uždegė menorą. Įvyko stebuklas – menora degė ištisas aštuonias dienas (tai yra tol, kol žydams pavyko pasigaminti daugiau aliejaus), nors nebuvo papildoma: su Dievo pagalba net to trupinio, kurį turime, gali užtekti tol, kol reikės, kad nugalėtume blogio, kuris slepiasi mūsų širdžių šventyklose, tamsą.
Tam įvykiui atminti ilgainiui pradėta švęsti Hanukos šventę, kuri irgi trunka aštuonias dienas, o jos pagrindinis elementas yra devynšakės žvakidės šviesa.
Kai Kalėdų slėpinyje išgyvename Tikrosios Šviesos, kuri yra Viešpats Kristus, užgimimą – “tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų” (Jn 1,9), trokštame būti apšviesti ir suvienyti su visais žmonėmis, kurie tiki Izraelio Dievą. Žydai uždega žvakes devynšakėje žvakidėje ir tiki, kad būnant prie jos, juos užlieja ir regima, ir neregima šviesa. Tą patį mes išgyvename prie Prakartėlės – tikėdami, kad visas pasaulis sulauks daugiau šviesos, daugiau džiaugsmo, daugiau gyvenimo: kartu būsime pripildyti šviesos ir patys tapsime šviesa.
Šaltinis: bernardinai.lt