Šventiniu periodu išauga žalų rizika gyventojų turtui

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” duomenimis, per šventes kreipimųsi į draudikus dėl žalų turtui skaičius gali išaugti trečdaliu. Policijos statistika rodo, jog vien vagysčių per didžiąsias metų šventes ir ilguosius savaitgalius padaugėja 20-30 procentų.

„PZU Lietuva” Žalų departamento direktoriaus Ričardo Morkvėno teigimu, žalų, kurių metu nukenčia gyventojų turtas, skaičius kalėdiniu periodu turi tendenciją didėti. To priežastis – visuotinė šventinė nuotaika, dėl kurios žmonės tampa pastebimai mažiau atidūs. „Besiruošdami šventėms žmonės nuolat skuba ir užmiršta elementarius būsto apsaugos būdus, todėl dažniau pasitaiko apmaudžių klaidų – po durų kilimėliu, kad ir trumpam, paliekami raktai, neįjungiama signalizacija, ant stalo paliekamos degti žvakės, pamirštama patikrinti, ar užsuktos vamzdžių sklendės. Užmaršumas vėliau virsta nemažais nuostoliais”, – sako R. Morkvėnas.

Per šventes kyla ir tik šiam laikotarpiui būdingų žalų rizika. „Pavyzdžiui, į daugiabučio namo balkoną įskridus fejerverko petardai, gali kilti gaisras. Į tokią situaciją reikia reaguoti labai greitai, tačiau šventiškai nusiteikę žmonės žalą gali pastebėti per vėlai. Gaisrai paprastai sukelia didžiausius nuostolius”, – teigia R. Morkvėnas.

„PZU Lietuva” ekspertas pastebi, jog lietuviai, priešingai nei užsienio šalių gyventojai, vis dar vangiai draudžiasi turtą. „PZU Lietuva” skaičiavimai pagal Registrų centro duomenis rodo, jog Lietuvoje apdrausta tik 19 proc. gyventojų turto, todėl nuostolių dėl žalos turtui per šventes tikimybė šalyje išlieka didelė.

Remiantis „PZU Lietuva” užsakymu „TNS Gallup” atlikto reprezentatyvaus tyrimo rezultatais, daugiausiai lietuvių (81 proc.) yra linkę draustis nuo turto sugadinimo ar praradimo dėl gaisro. Antras pagal aktualumą yra draudimas nuo vagysčių, kuriuo apsidrausti norėtų 66 proc. apklaustųjų. Penktadalis respondentų yra linkę draustis nuo transporto priemonės atsitrenkimo į namą ar pastatą ir stiklo sudaužymo.

Tyrimo metu išaiškėjo, jog daugiau nei pusė lietuvių (53 proc.) nesidraudžia, nes mano neturintys ką drausti. 22 proc. apklaustųjų nenori draustis turto draudimu dėl lėšų trūkumo, o 21 proc. stokoja informacijos arba jiems dar nebuvo pasiūlyta apsidrausti tokiu draudimu. „Didžioji dalis Lietuvos gyventojų vis dar nesiryžta investuoti į turto apsaugą nuo potencialių rizikų. Dauguma jų tikisi sutaupyti ir mano, jog neturi draustinų objektų. Tačiau žalos atveju net ir mažiau vertingi daiktai įgauna gerokai didesnę vertę, kadangi juos norint pakeisti naujais išleidžiama mažiausiai dvigubai daugiau asmeninių lėšų”, – sako R. Morkvėnas.

„PZU Lietuva” ekspertai pataria prieš išvykstant švęsti Kalėdas ir sutikti Naujuosius metus imtis elementarių, bet labai svarbių žalų prevencijos priemonių – patikrinti, ar gerai uždaryti langai, užsuktos vandentiekio sklendės ir dujų čiaupai, palinkėti gražių švenčių savo kaimynams ir palikti jiems savo kontaktus, kad įvykus nenumatytiems atvejams, jie žinotų, kaip jus surasti ar informuoti.

Policijos pareigūnai taip pat kasmet primena gyventojams išlikti budriems, kadangi švenčių šurmuliu naudojasi vagys. „Per šventes gyventojai dažnai palieka savo namus ilgesniam laikui. Policijos pareigūnai yra pastebėję, jog per šventes ilgapirščiai įsidrąsina – jų grobiu tampa ne tik įvairūs buitinės technikos įrenginiai, bet ir drabužiai, smulkūs ar ne tokie vertingi daiktai”, – teigia R. Morkvėnas.

Praėjusiais metais draudimo bendrovė „PZU Lietuva” už žalas, įvykusias švenčių periodu (gruodžio 23 d. – sausio 4 d.), išmokėjo 96 tūkst. litų draudimo išmokų. Bendra „PZU Lietuva” draudimo išmokų suma sausio-lapkričio mėnesiais siekia 67,7 mln. litų.

„PZU Lietuva” užsakymu reprezentatyvus tyrimas buvo vykdytas CATI metodu. Jį atliko tyrimų bendrovė „TNS-Gallup”. Apklausoje dalyvavo 500 respondentu iš visos Lietuvos. Ji reprezentuoja visos Lietuvos 18 – 74 metų gyventojus.