Lijundra ir plikledis: kas tai ir kaip elgtis?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos situacijų koordinavimo skyrius praneša, kad 2008-12-16 rytą prie Lietuvos iš pietų priartėjo šilta ir drėgna oro masė. Pradėjo nestipriai lyti ir dulksnoti. Kadangi tuo metu Lietuvoje buvo ir visą dieną beveik visur laikėsi neigiama oro temperatūra, krintantis lietus ir dulksna šalo ir virto ledu – formavosi lijundra. Lijundra – tai toks pavojingas apledėjimas, kada ledo sluoksniu pasidengia ne tik horizontalūs paviršiai (keliai, takeliai), bet ir visi vertikalūs paviršiai: medžiai, pastatų sienos, atramos ir laiptų turėklai, elektros laidai ir t.t. Lijundra formuojasi tik tada, kai lyja ir ledėja tuo pačiu metu, esant neigiamai oro temperatūrai. Jei pirma palyja, po to nustoja ir tik tada atšąla – susidaro paprastas plikledis. 2008-12-16 14 val. lijundra jau buvo išplitusi daugelyje Lietuvos rajonų, išskyrus vakarinį šalies pakraštį (ten temperatūra buvo teigiama) ir kraštinius rytinius rajonus (ten nelijo).

Vakare 20 val. lijundra dar truputį sustiprėjo ir išplito į rytinį, šiaurinį šalies pakraštį ir Suvalkiją. Lijundros nebuvo tik Dūkšte ir ruože palei jūrą. Apledėjimo storis siekė 1-3 mm.

2008-12-17  naktį lijundra dar truputį stiprės, kadangi šiltas ir drėgnas oras iš pietų toliau plūs į mūsų kraštą. Šią naktį Lietuvoje dar prognozuojami krituliai, daugiausia lietus, ir neigiama oro temperatūra. Vietomis apšalo storis gali padidėti iki 5-7 mm, bet stichinio reiškinio (virš 20 mm) kriterijų lijundra neturėtų pasiekti.

Šis pavojingas reiškinys tęsis ir 2008-12-17  dieną, ypač pirmoje dienos pusėje. Antroje dienos pusėje oro temperatūra pietų Žemaitijoje, Suvalkijoje, dalyje Dzūkijos ir centrinių šalies rajonų pakils virš nulio laipsnių, todėl lijundra silpnės, kai kur ir visai išnyks. Rytiniuose ir
šiauriniuose rajonuose rytoj dieną prognozuojama neigiama oro temperatūra, todėl lijundra išsilaikys.

Kauno apskrityje Kaišiadorių raj. 17.40 val. Jagelonių ir Dainavos kaimuose  buvo atsijungę 8 pastotės (jau sutaisytos), be elektros energijos liko 60 vartotojų. Kituose šalies rajonuose elektros energijos sutrikimų neužfiksuota.

Šalies magistraliniai ir krašto keliai nuolat barstomi, rajoniniai keliai dar yra slidūs. Įskaitinių eismo įvykių padidėjimas yra 1,5 karto (25), techninių avarijų padidėjimas 2 kartus (230 autoįvykių). Dėl lijundros padarinių Lietuvos Respublikoje nuo 2008-12-16., 06:00 val., iki 2008-12-17., 09:00 val., nukentėjo 378 žmonės.  

Plikledis ir lijundra keliuose apsunkina, o nelygiose vietose ir visai sustabdo automobilių transportą, trikdo normalias gyvenimo ir darbo sąlygas. Tokia sudėtinga situacija Lietuvoje gali išsilaikyti dar 2 paras, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja gyventojus, kad elgtis plikledžio ir lijundros metu:

• vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sunkiai vaikštantiems, patariama likti namuose, o išėjus į lauką reikia turėti lazdą su guminiu antgaliu ar slidžių lazdą;

• plikledžio ir lijundros metu būkite ypač atsargūs vairuodami automobilį, vaikščiodami šaligatviais ir keliais;
• leisdamiesi ar kildami laiptais, laikykitės už turėklų, medžių ar krūmų;
• esant lijundrai ir labai slidiems keliams geriausia likti namuose, ypač pagyvenusiems žmonėms;
• prie namų apibarstykite laiptus ir pėsčiųjų takelius smėliu;
• nelaikykite rankų kišenėse – tai tik didina galimybę netekti pusiausvyros ir pargriūti, gauti sunkią traumą;
• plikledžio metu labai svarbu mokėti griūti. Geriausia išeitis – griūti ant šono. Pagrindinis smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams, nugarai ar galvai. Nugriuvus ant šono, rūbai gali atlikti savotišką ,,pagalvės“ vaidmenį ir sušvelninti smūgį. Pajutę, kad griuvimo neišvengsite, stenkitės pritūpti;
• norint išvengti griuvimo, reikia išmokti taisyklingai vaikščioti. Esant slidiems keliams ar šaligatviams, reikia eiti lėtai, mažais žingsneliais. Einant per slidžiausias vietas, reikia stengtis statyti koją pilnu padu, truputį palinkus, kad svorio centras nukryptų į priekį;
• avėkite žemakulniais batais nelygiu padu. Plikledžio ir lijundros metu visiškai netinka aukštakulnė, smailiakulnė, plokščiapadė avalynė ir avalynė platforminiu padu. Geriausia, kad batų kulnas būtų kvadratinis ir ne aukštesnis kaip 3 cm, o patys batai – storu nelygiu padu, geriausia guminiu. Batai turėti būti aukšti, tai gali apsaugoti nuo čiurnos traumos;
• kad batai neslystų, ant pado galima užklijuoti paprastą pleistrą medžiaginiu pagrindu, ploną švitrinio popieriaus lapelį. Ant batų kulno galima priklijuoti porolono gabalėlį;
• jokiu būdu nelieskite elektros laidų, venkite būti po elektros perdavimo ir ryšių linijomis, netoli jų atramų. Prasidėjus šlapdribai ir šąlant, pučiant stipriam vėjui elektros perdavimo ryšių linijos, stogai, įvairios atramos ir konstrukcijos, taip pat medžių šakos aplimpa sniegu ir apledėja, jie nuo sniego ir ledo svorio gali trūkti arba lūžti;
• plikledžio, lijundros metu galimi elektros, telefoninio ryšio nutrūkimai, todėl gelbėjimo tarnybos gali vėluoti teikti būtinąją pagalbą;
• šiais patarimais pasidalinkite su šeimos nariais, artimaisiais, kaimynais.