Muziejuje – konferencija ir naujos ekspozicijos „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“ atidarymas

Gruodžio 15 dieną, ketvirtadienį, Mažeikių muziejuje (V. Burbos g. 9) vyks mokslinė konferencija ir naujos ekspozicijos atidarymas.

12.00 val. mažeikiškiai ir miesto svečiai kviečiami į konferenciją, skirtą kuršių, žiemgalių ir žemaičių senajai istorijai.

Pranešėjai: dr. Arnis Radins (Latvijos nacionalinis muziejus), dr. Ilona Vaškevičiūtė (Lietuvos edukologijos universitetas), prof. dr. Adomas Butrimas (Vilniaus dailės akademija) ir Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas).

 

16.00 val. rengiamas naujos ekspozicijos „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“ atidarymas bei ekspozicijai skirtų leidinių pristatymas.

 

Mažeikių muziejaus ir Vilniaus dailės akademijos moksliniu – meniniu projektu – nuolatine ekspozicija „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“ siekiama atnaujinti Mažeikių muziejų, pritraukti didesnius lankytojų srautus, stiprinti Lietuvos kultūros politikoje regioninės kultūros svarbą ir galimybes.

 

Vilniaus dailės akademija perdavė Mažeikių muziejui Lietuvos tūkstantmečiui skirto projekto „Baltų menas“ metu sukauptą ilgalaikį turtą: grūdinto stiklo vitrinas, didinamuosius stiklus ir jų judėjimo sistemą, taip pat apšvietimo sistemą, interaktyvios ekspozicijos įrangą bei įvairias kitas ekspozicinių vitrinų medžiagas.

 

Šis projektas visų Lietuvos muziejinių parodų kontekste išsiskiria moderniu, interaktyviu dizainu, puikios poligrafinės kokybės parodine atributika.
Muziejuje atidaryta paroda taps tęstine nuolatine ekspozicija ir tikėtina, kad pritrauks didelę ne tik Mažeikių visuomenės dalį, garsins muziejų modernia, interaktyvia ekspozicija ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

 

Kiekviena šiandien egzistuojanti tauta turi savo protėvius ir jų kultūrinį palikimą. Taip, kaip šiandien skandinavai didžiuojasi esantys kilę iš vikingų, airiai – iš keltų, vokiečiai – iš germanų, taip lietuviai, latviai, senieji prūsai gali didžiuotis savo protėviais baltais ir jų pasaulėjautos atspindžiais šiuolaikinėje kultūroje.

 

Archeologiniai radiniai, susiję su baltų kultūra, ir davę žinių apie mūsų protėvių baltų gyvenimą, šiandien yra išsibarstę po visą Europą. Dalis jų, deja, prarasta. Pasauliniai karai, Sovietų okupacija ir kitos aplinkybės išblaškė baltų palikimą, ir, nors daugelis Lietuvos ir Europos muziejų turi eksponatų iš baltų gyvavimo laikotarpio, išsamaus ir visapusiško vaizdo apie baltų meną nepamatytume niekur. Nebūta ir bendros parodos, surinkusios visą geriausią baltų palikimą vienoje erdvėje. Tai ir paskatino surengti tarptautinę parodą, pristatančią baltų meną nuo pirmųjų amžių iki dabar.

 

Projektu „Baltų menas“ siekta sutelkti draugiškas tarptautines pajėgas ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga pirmą kartą parodyti, kokį meną kūrėme, kaip puošėmės prieš du tūkstančius metų ir dar anksčiau. Surinkti baltų meno pavyzdžius padėjo muziejai partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos. Parodos eksponatai seni ir labai trapūs, tad tik milžiniškomis valios, bendradarbiavimo su partneriais pastangomis, geranoriškumo bei atsakomybės dėka pavyko gauti neįkainojamus baltiškos kultūros papuošalus ir kitus meno kūrinius.

 

Parodai „Baltų menas“ išleistas specialus naujos kartos poligrafinis, gausiai iliustruotas straipsnių rinkinys lietuvių ir anglų kalbomis (spausdintas ir CD formatu). Jame publikuojami lietuvių ir užsienio mokslininkų straipsniai baltų meno tema.

 

Parodos rengėjai siekia ne tik pristatyti, bet ir aktualizuoti senąją baltų meno tradiciją. Šiandien baltų proistorė mums yra ne mažiau svarbi ir aktuali kaip kūrybos šaltinis. Vienas iš parodos „Baltų menas“ terminalų pristato šiuolaikinių menininkų kūrinius – grafikos, tapybos, tarpdisciplininio meno, paremtus baltiška pasaulėjauta, atspindinčius ir permąstančius baltų tradicijas.

 

Mažeikių rajono savivaldybė, Kultūros ir sporto skyrius

 

{parasas}