10 keisčiausių vestuvinių tradicijų

Daugelis rengdamasis vestuvėms stengiasi sugalvoti kažką neįprasto, kad ta diena įsimintų ilgam. Šventinis stalas ir tradicinės fotosesijos mažai ką gali nustebinti. Todėl vis dažniau prisimenama apie liaudies papročius ir tradicijas.

Nors kai kurios šalys turi tokių papročių, kokių ir pačiame baisiausiame sapne nesusapnuotum. Mes pristatome 10 keisčiausių ir kartais net šokiruojančių papročių, tradicijų ir ritualų, susijusių su vestuvėmis.

1. Škotija: purvo dušas nuotakai. Kai kuriuose Škotijos kaimuose iki šiol išliko tradicija apipilti nuotaką purvu. Ne vestuvių ceremonijos metu, žinoma, o likus kelioms dienoms iki jos. Šiam ritualui yra ruošiamas specialus mišinys, kurį sudaro kiaušiniai, padažas, sviestas, makaronai, morkos, surūgęs pienas ir kiti nemalonus ingredientai (kuo bjauriau, tuo geriau).

 

Apipilta šiuo mišiniu nuotaka yra išvaroma į miestą ir turi užsukti į visas pažįstamas kavines, kad visi galėtų įsitikinti, jog ritualas yra įvykdytas. Škotai tiki, kad po tokio pažeminimo visi vedybinio gyvenimo nesklandumai pasirodys menkniekiais.

 

2. Indija: ištekėti už… šuns arba medžio! Kai kuriuose Indijos regionuose manoma, kad jeigu mergaitė gimė su pieniniu dantimi viršutinėje dantenoje, ją suvalgys tigras arba nutiks dar baisesnė nelaimė, nes piktosios dvasios yra nusiteikusios prieš ją. Todėl ji privalo ištekėti už šuns. Originali logika, tiesa? Laimei, atlikti vedybinių įsipareigojimų nereikia nei šuniui, nei merginai. Šių apeigų tikslas – viso labo atbaidyti piktąsias dvasias, kad po tam tikro laiko mergina galėtų ramiai ištekėti už vyro.

 

O jeigu merginai pasisekė ir ištekėti už šuns jai nereikia, aplinkybės gali susiklostyti taip, kad vargšelei teks ištekėti už medžio. Indijos astrologai laiko visas moteris, gimusias 1, 4, 7, 8 arba 12 kiekvieno mėnesio dienomis, „mangalikais“. Jie tiki, kad tokios moters vyras būtinai mirs. Norėdama to išvengti, moteris turi ištekėti už medžio (ji net gali rinktis – bananas arba didžiulis fikusas). Po vestuvių „sutuoktinis“ yra sunaikinamas ir moteris pagaliau gali ištekėti už žmogaus.

 

3. Airija: šiūruojanti sužadėtinė. Labai neįprasta tradicija kažkada egzistavo Airijoje, nors kai kuriuose kaimuose jos laikomasi iki šiol. Vestuvinių šokių metu nuotaka negalėjo pakelti kojų nuo grindų, kad jos nepagrobtų… fėjos.

 

Kaip žinoma, šios mielos būtybės dievina grožį, o gražiausias dalykas vestuvėse, be abejo, yra sužadėtinė.

 

Anksčiau airiai dovanojo jai apyrankę arba žiedą iš žmogaus plaukų. Jie tikėjo, kad tokia dovana suriša įsimylėjėlius visam gyvenimui.

 

4. Mauritanija: nuotakos-apvalutės. Daugelis nuotakų stengiasi sulieknėti prieš vestuves, tačiau Žemėje yra vietų, kur laikomasi visiškai priešingų grožio standartų. Pavyzdžiui, Mauritanijoje lieknumas yra laikomas nenormalumu ir todėl jau nuo 5–9 metų mergaitės pradeda valgyti daugiau.

 

Tuo tikslu tėvai atiduoda jas į specialias įstaigas, kur prižiūrėtojos per jėgą maitina savo auklėtines ir verčia jas valgyti ypač daug maisto – pavyzdžiui, per dieną vaikas turi suvalgyti apie 2 kg sorų košės ir išgerti apie 20 litrų kupranugario pieno.

 

Mauritanijoje ši tradicija buvo beveik išnykusi, tačiau po 2008 metų karinio perversmo vėl pradėjo atgimti. Panašios tradicijos egzistuoja Nigerijoje, Malyje ir Kamerūne.

 

5. Borneo, Tidong gentis: 72 valandos pragaro. Tradiciškai vestuvės yra laimingiausia diena įsimylėjėlių gyvenime, po kurios būna ne ką mažiau laimingas medaus mėnuo. Tačiau Tidongo genties jaunavedžiams vestuvių diena yra tikrai pragariško išbandymo pradžia.

 

Nuo santuokos sudarymo momento jie 72 valandas negali nueiti į… tualetą. Visą tą laiką juos atkakliai stebi giminaičiai, kurie stengiasi duoti jiems kuo mažiau valgyti ir gerti. Manoma, kad jeigu jaunavedžiai sėkmingai įveikė šį išbandymą, jų laukia ilgas ir laimingas gyvenimas. Priešingu atveju jų laukia nelaiminga santuoka, bėdos ir vaiko mirtis ankstyvame amžiuje.

 

6. Kinija, Tuczia tautelė: ašarų mėnuo. Tuczia tautelė, gyvenanti Kinijos šiaurėje, turi labai keistą priešvestuvinį paprotį. Visą mėnesį vakarais nuotaka būtinai privalo verkti. Praėjus 10 dienų nuo „ašarojimo sezono“ pradžios, prie nuotakos prisijungia motina, dar po 10 dienų – močiutės, seserys ir tetos, o vestuvių išvakarėse – ir draugės. Manoma, kad jeigu nuotaka užtektinai prisiverks iki vestuvių, jos vedybinis gyvenimas su vyru bus ilgas ir laimingas.

 

Todėl nuo pat vaikystės mergaitės yra mokamos teisingai verkti ir giedoti specialias dainas. Tuczia šventai tiki, kad jeigu merginai nesiseka ašaroti, jos santuoka bus nelaiminga.

 

7. Balio: vestuvinė stomatologija. Balio saloje neįmanoma atšvęsti vestuvių su nedildytomis iltimis ir kapliais. Šis ritualas turi didžiulę reikšmę visiems Balio gyventojams ir reiškia suaugusiojo gyvenimo pradžią. Jis yra vienodai aktualus ir vyrams, ir moterims. Salos gyventojai mano, kad žmogaus iltys yra giminingos gyvūnų iltims ir todėl jas būtina dildyti siekiant sutramdyti gyvūnų instinktus. Yra dildomi 6 dantys, kurie atitinka 6 nuodėmes – pyktį, gobšumą, pavydą, rajumą, kvailumą ir geidulingumą. O jeigu žmogus miršta su nedildytomis dantimis, ritualas yra atliekamas prieš kremavimą, nes priešingu atveju manoma, kad dievai gali supainioti mirusį su gyvūnu.

 

8. Rusija, Čečėnija: tyli kaip žemė, romi kaip avinėlis. Kuklumas ir santūrumas – labai vertingos žmonos savybės, ir tai puikiai supranta Čečėnijoje. Todėl švenčiant vestuves nuotaka yra pastatoma į… kampą, toliau nuo svečių. Ji negali atsisėsti visą dieną, taip pat bendrauti su vyro giminaičiais tol, kol jie patys jos nepakvies. Nuotakos santūrumas yra patikrinamas taip: visi giminaičiai paeiliui prašo atnešti jos stiklinę vandens, o kai ji atneša, bando prakalbinti pačiais įvairiaisiais budais – tyčiojasi iš jos, giria jos charakterį arba aptarinėja jaunikį. Jeigu mergina nesusilaikys ir kam nors atsakys, ji bus laikoma kvaila ir nesivaldanti. Vienintelis dalykas, kurį jai leidžiama pasakyti, – „Gerkite į sveikatą“.

 

Ir dar vienas keistas čečėniškos santuokos ypatumas – po vestuvių jaunamartė negali kreiptis į vyro giminaičius vardu. Vietoj to ji turi vadinti juos „gerais“, „brangiais“ ir t. t.

 

9. Uzbekija: neperskiriami 40 dienų. Daugelyje šalių po vestuvių būna pirmoji santuokinė naktis, tačiau Uzbekijoje jaunavedžiai lieka dviese tik antrąją naktį po santuokos registracijos, o vestuvių naktį su nuotaka nakvoja jos artimiausi giminaičiai – mama, močiutė ir teta.

 

Bet ir tai dar ne viskas – paskui vyras per 40 dienų negali apleisti nuotakos naktį. Teoriškai jie negali išsiskirti ir dieną, tačiau dabar šios tradicijos praktiškai nesilaikoma.

 

10. Libija: kulno išbandymas. Libijoje vestuvės švenčiamos daugiau nei savaitę. O neįprastas ritualas atliekamas šeštąją vestuvių dieną, kuomet jaunikis dovanoja nuotakai didelį krepšį su dovanomis (dažniausiai įvairius kvepalus). Nuotaka turi ne tik peržiūrėti visas dovanas, bet ir išbandyti kai kurias iš jų. Tam vienas iš merginos giminaičių turi įtrinti tuos kvepalus į jos kulną. Vietiniai tiki, kad dėl šio rit
ualo jaunamartė galės visą gyvenimą laikyti vyrą „po kulniuku“.

 

{alfa2}