Koks tu geras, kai blaivas
Eina ežys per mišką ir stebisi: viskas aplink išlaužyta, išvartyta, ištrypta. Miškas nusiaubtas. Nusistebėjo ir eina toliau, tik žiūri – lapė skruzdėlyne guli: visa mėlynėm nusėta, sumušta, suraišiota, skuduras burnoje…
Pribėga ežys prie lapės, atriša, ištraukia iš burnos skudurą ir klausia:
– Lape, kas čia miške darosi? Kodėl viskas išlaužyta, išvartyta, ištrypta? Koks niekšas su tavimi taip negražiai pasielgė?
Lapė atsiduso ir sako:
– Ežy, ežy… koks tu geras, kai blaivas.