Vitaminų trūkumas pavasarį

Jei rytais sunku atsikelti, jaučiamės neišsimiegoję, sunku susikaupti, sausėja oda, lūžinėja plaukų galiukai, nagai, tai rodo, kad susilpnėjusi organizmo imuninė veikla, išseko per žiemą vitaminų atsargos.

Net palyginti šviežiose natūraliose daržovėse ankstyvą pavasarį vitaminų būna 5-6 kartus mažiau nei vasarą.

Vitaminai yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai palaikyti.

 

Mūsų organizmas vitaminų beveik negamina  ir nekaupia, todėl jų nuolat reikia gauti su maistu. Jei maiste vitaminų trūksta arba sutrinka jų pasisavinimas (pvz. vartojant kai kuriuos vaistus, alkoholį), padidėja vitaminų poreikis ir gresia hipovitaminozė.

 

Vitaminų poreikis priklauso ir nuo amžiaus, persirgtų ligų, fizinio ir emocinio krūvio. Vitaminų preparatų kursas pavasariop ypač reikalingas moksleiviams ir vaikams, nes augančiųjų organizmui būtina užtikrinti kasdienį vitaminų kiekį.

 

Labai svarbu pasirinkti tinkamus maisto produktus, kuriuose būtų vitaminų mūsų organizmui stiprinti. Tai padaryti bus lengviau, jei žinosime, kokį poveikį sveikatai daro vitaminų trūkumas.

 

VITAMINAS A: jei su maistu gaunamo šio vitamino nepakanka, gali sutrikti regėjimas, odos funkcijos, gresia kepenų, tulžies pūslės ligos, artritas, sąnarių ligos. Šio vitamino yra grūdų dribsniuose, riešutuose, aliejuje, riešutuose. Morkų sultyse gausu beta-karotino, būtent iš jo mūsų organizmas pasigamina vitaminą A. Beta-karotinas yra stiprus antioksidantas, jis padeda išvalyti organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Be to, močiutės ir šiandien ragina gerti morkų sultis „kad akys būtų žvitrios kaip zuikio“.

 

VITAMINAS E: jei jo nepakanka organizme, susilpnėja lytinė funkcija, didėja vėžio tikimybė. Šio vitamino yra grūduose, pieno produktuose, ropėse, burokėliuose.

 

VITAMINAS K: jei jo trūksta blogėja kraujo krešumas, susergama pūline infekcija, lėtai gyja opos ir žaizdos, gali kraujuoti dantenos. Šio vitamino yra špinatuose, kopūstuose, salotų lapuose, žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse.

 

VITAMINAS B:  būtinas normaliai nervų sistemos veiklai, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, svarbus ląstelių dauginimuisi. Jo randama grūdų produktuose, lapinėse daržovėse, riešutuose. Taip pat jo yra kepenyse, mėsoje ir piene.

 

VITAMINAS D:  reguliuoja mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo, teikiančių tvirtumo kaulams ir dantims, apykaitą, gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, saugo nuo osteoporozės. Jo trūkstant galima susirgti rachitu, sumažėja atsparumas ligoms. Šio vitamino randama žuvų taukuose, svieste, sūryje, kiaušinio trynyje, menkės kepenyse, lašišoje, piene. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams.

 

VITAMINAS C: stiprina organizmo imunitetą, kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda įsisavinti geležį. Jo trūkstant susilpnėja imunitetas, jautresnė gleivinė, sutrinka miegas, gali atsirasti depresija. Šio vitamino randama visuose citrusiniuose vaisiuose, daržovėse: bulvėse, kopūstuose, braškėse, pomidoruose, erškėtuogėse, šaltalankio bei juodųjų serbentų uogose.

 

VITAMINAS PP: įeina į daugelio fermentų, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimo procesuose. Jis padeda funkcionuoti nervų sistemai, virškinimo traktui, veikia kraujo apytaką. Jo trūkstant sutrinka miegas, atmintis, apetito stoka, pykinimas, galvos skausmas. Šio vitamino daugiausia yra liesoje mėsoje, kepenyse, žuvies produktuose, žirniuose, pupose, grikių kruopose, rupioje duonoje, riešutuose.

 

Jei norime būti žvalūs ir energingi, nepamirškime pasirūpinti savo sveikata!

 

 

Telšių visuomenės sveikatos centras, darbo organizavimo skyrius

 

{parasas}