Batai

Sugalvojo Petka nueiti į šokius. Nueina pas Čepajevą ir sako:
– Vasilijau Ivanovičiau, būk geras, paskolink savo naujus batus.
Čepajevas:
– Nu ne. Tu dar suplėšysi. Aš jų pats dar nė karto nedėvėjau.
Petka:
– Vasilijau Ivanovičiau tikrai nesuplėšysiu. Saugosiu kaip savo akį. Paskolink, būk geras.
Čepajevas:
– Nu žiūrėk, Petka, suplėšysi – užmušiu!
Petka pasiėmė batus, išsiblizgino kaip veidrodį! Atėjo į šokius, iškvietė pirmą pasitaikiusią Marusią ir šoka. Šoka jiedu, o Petka vis koją Marusiai po sijonu kiša. Batai juk kaip veidrodis! Pakiša jis koją ir sako:
– Marusia, aš žinau, kokios spalvos tavo kelnaitės.
– Nu? Kokios?
– Žalios.
Marusia tik brinkt ir apalpo.
Petka iškar pribėgo prie Natašenkos ir iškvietė ją šokti. Šoka ir sako:
– Natašenka, aš žinau kokios spalvos tavo kelnaitės.
– Nu? Kokios?
– Geltonos.
Natašenka tik brinkt ir apalpo.
Petka iškvietė Anką. Šoka ir sako:
– Anka, aš žinau kokios spalvos tavo kelnaitės.
– Nu kokios?
Petka:
– Tuojau pažiūrėsim.
Pažiūrėjo Petka ir … apalpo!
Anka tuojau vandens atnešė, atgaivino. Petka pramerkia akis ir klausia:
– Anka, o kokios spalvos tavo kelnaitės?
– Tai kad aš, Petka, šiandien be kelnaičių…
Petka:
– Ačiū Dievui! Galvojau – batai suplyšo!