Atidaryta fotografijų paroda „Degantis žmogus“

Pamažu įsibėgėjant Tarptautiniam meno festivaliui „Mažeikiai 2010“, spalio 14 dieną, Mažeikių kultūros centre buvo atidaryta Romualdo Požerskio ir jo dukros Monikos Požerskytė fotografijų paroda „Degantis žmogus“.

 

Fotomenininkus sveikino miesto meras V. Džiugelis, šventę papuošė Mažeikių modernaus šokio kolektyvas „Niuansas“.

 

Romualdas Požerskis – Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, menotyros katedros docentas, Monika Požerskytė studijavo fotografiją – videomedią Dailės akademijoje ir apsigynė magistro laipsnį, dirba fotografijos studijoje „PIXSTUDIJA“.

 

Kodėl „Degantis žmogus“?

 

Vieną kartą metuose, paskutinę rugpjūčio savaitę (savaitę prieš Darbo šventę) dešimtys tūkstančių žmonių susirenka nesvetingoje ir atokioje Juodosios uolos dykumoje, Nevados valstijoje, JAV, kad sukurtų laikiną miestą, skirtą menui ir saviraiškai, – vietą, kurioje išnyksta ribos tarp realaus ir įsivaizduojamo pasaulio.

 

Čia gyvenate meno kūrinyje ir patys jį kuriate, o jei nekuriate, patys juo tampate. Stebėtojų čia nebūna. Kiekvienas, atvykęs į šį fantazijų miestą vienai savaitei, tiesiog privalo sukurti savo vizijų pasaulį, tapti menininku arba tiesiog menu. Niekam nerūpės kaip prisistatysite – sukursite kūrinį, surengsite vaidinimą ar tiesiog įdomiai apsirengsite, o gal visai išsirengsite, – taisyklių čia nėra, todėl visos priemonės tinka.

 

Fotomenininkas, apie šį festivalį pirmą kartą išgirdęs dar 1977 metais, visada svajojo ten patekti. O po svajonės išsipildymo ir gimė paroda „Degantis žmogus“.

 

Festivalis? Šventė? Meno įvykis? Hipių suvažiavimas? Pagoniškos apeigos?

 

To dar niekam nepavyko paaiškinti. Daugybė menotyrininkų, sociologų ir antropologų iki šiol analizuoja šį renginį,  kaskart vykstantį unikalesnį ir daugialypį, todėl vieningo apibrėžimo nepavyksta surasti. Oficialaus „Degančio žmogaus“ puslapyje rašoma, kad  bandyti paaiškinti kas tai yra „Degantis žmogus“, tolygūs kaip aklajam parodyti spalvą.

 

Tai aukščiausio lygio meno festivalis. Individualios fantazijos, vizijų, svajonių pasaulio ir paprasčiausio siautulio kratinys, išprovokuojantis dalyvius saviraiškai. Festivalis neįprastas, griaunantis nusistovėjusias šio pasaulio normas.

 

Tai renginys, kuriame darniai sugyvena hipiai, rokeriai, reiveriai, baikeriai, skinai, gėjai ir lesbietės, satanistai ir sadomazochistai, bei įvairių religijų išpažintojai ar kairiosios pakraipos kvailiai, sėdintys prie laužo ir svaigstantys, koks nuostabus yra komunizmas…

 

Degantis žmogus – tai primityvi, nesubrendusi meilė ir dar daug daug daug kitų dalykų.

 

 

 

 

{parasas}