Kaip neperkaisti?
Lietuvoje vyrauja neįprasti karščiai. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros ir negailestingai tvieskiančios saulės kenčia visi, bet ypač sunku mažyliams, vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio ar ligotiems žmonėms. Stiprus perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų tuomet, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti prakaituodamas.
Tokiu atveju greitai (per 10-15 min.) pakyla labai aukšta kūno temperatūra, kuri pažeidžia smegenis, turi neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių būklei, kenkia kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir net gali mirti.
Norint išvengti šių pavojingų gyvybei būklių, įsidėmėkite pirmuosius perspėjančius perkaitimo požymius: pakyla kūno temperatūra, oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja); padažnėja ir sustiprėja pulsas, vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, žmogus gali netekti sąmonės.
Kaip elgtis, norint apsisaugoti nuo tokių karščių?
Svarbiausia, esant karštam orui, gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių ar kitų skysčių, turinčių kofeino, cukraus, nes jie skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val., net jei nejaučiate troškulio.
Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti per karščius.
Jei patalpoje ar lauke labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar daugiau laiko praleiskite pavėsyje ar vėsesnėse patalpose, jei turite galimybių, stenkitės vykti į viešąsias vietas, pvz.: prekybos centrus, bibliotekas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
Per karščius reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir beje, niekada nei žmonių, nei gyvūnų nepalikti uždarame automobilyje. Visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą, rengtis tik natūralios medžiagos šviesios spalvos drabužiais, atviras kūno vietas tepti apsauginiu kremu nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.