Gripo virusas gali grįžti dar labiau sustiprėjęs

Epidemiologai su nerimu laukia grėsmingai artėjančios antrosios pandeminio gripo bangos. Ji bus stipresnė ar silpnesnė, tačiau bet kokiu atveju pandeminio gripo virusas niekur nedings. Kokį pavojų žmonėms jis kelia, pasakoja Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija KUPREVIČIENĖ.

Jau kalbama apie antrąją pandeminio gripo bangą. Kada jos turėtume sulaukti? Ar ji skirsis nuo pirmosios?

Pandeminis gripas gali kilti tik viena banga, bet, remiantis istoriniais faktais, būna dvi ar net trys bangos. Antroji paprastai kyla po 3–12 mėnesių pasibaigus pirmajai. Taigi antroji banga gali kilti nebūtinai šią žiemą. Antroji pandeminio gripo banga gali būti stipresnė ir sunkesnė nei pirmoji, bet gali būti ir silpnesnė – to iš anksto numatyti neįmanoma. Bet kokiu atveju pandeminio gripo virusas niekur nedings. Net jei ir nebus aiškiai išreikšti gripo protrūkiai, jis ir toliau egzistuos visuomenėje. Tam tikrai daliai populiacijos persirgus, gripo virusas susidurs su jam imunitetą turinčiais žmonėmis, todėl nebeplis taip greitai ir plačiai. Taigi pamažu turėtų tapti sezoniniu gripu. Beje, dabartinis sezoninis gripas prieš 40 metų taip pat buvo pandeminis. Žmonės geriausiai pasiruošti antrajai gripo bangai gali tik vienu būdu – skiepydamiesi.

Kodėl Lietuvoje taip nenoriai skiepijamasi? Gal baiminamasi šalutinio vakcinos poveikio?

Priežasčių, kodėl taip yra, gali būti keletas. Viena jų – sergamumas dabar sumažėjęs, tad daug kas mano, kad nebėra realios grėsmės. Lietuvoje dar nėra susiformavusios tvirtos skiepijimosi nuo gripo tradicijos. Labai svarbu ne tik ligų gydymas, bet ir jų profilaktika. Skiepijimas – viena efektyviausių priemonių, galinčių apsaugoti nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų. Dažniausiai paskiepijus pandeminio gripo vakcina užregistruojamos lengvos, greitai praeinančios nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip paraudimas, patinimas, skausmas dūrio vietoje, karščiavimas ir silpnumas.

 

Kam būtina pasiskiepyti nuo pandeminio gripo, o kam negalima skiepytis ir kodėl?

Ar galima skiepytis pandeminio gripo vakcina, kaip ir bet kuria kita, privalo įvertinti gydytojas. Paprastai pirmiausia skiepijami medikai, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Skiepytis nerekomenduojama asmenims, kurie yra alergiški kuriai nors vakcinos sudedamajai daliai, pavyzdžiui, kiaušinio ir vištienos baltymui. Taip pat negalima skiepytis esant kokiai nors ūmiai infekcijai – reikėtų atidėti, kol ligonis pasveiks.

Apskritai gripo vakcinos paskirtis – apsaugoti ne tiek nuo susirgimo gripu, kiek nuo sunkių komplikacijų, juk didžiausią pavojų kelia ne pats gripas, o būtent jo paskatintos kitų ligų komplikacijos. Nuo jų dažniausiai ir mirštama.

 

Ką pasakytumėte tiems, kuriems visos kalbos apie pandeminį gripą – tik farmacininkų noras pasipelnyti?

Ši pandemija nėra nei nelaukta, nei netikėta. Gripo pandemijos kartojasi kas 10–40 metų. Maždaug tokiu periodiškumu atsiranda naujas gripo virusas, kuriam visuomenė neturi imuniteto, ir sukelia pandemiją. Nuo pastarosios gripo pandemijos, kilusios 1968–1969 m., praėjo jau daugiau nei 40 metų. Tai vienas iš ilgesnių laikotarpių tarp pandemijų.

 

Kai prieš keletą metų ėmė plisti vadinamasis paukščių gripas, buvo manyta, kad jo virusas gali sukelti naują pandemiją. Galime tik džiaugtis, kad taip neatsitiko, nes šio viruso tyrimų duomenys rodo, kad tada pandemija būtų buvusi labai sunki, būtų pasireiškusi su komplikacijomis, būtų buvęs didelis mirštamumas. Dabar plintantis pandeminio gripo virusas nėra toks pavojingas, daugelis užsikrėtusiųjų perserga lengvai. Deja, net ir šis gripas jau nusinešė nemažai gyvybių.

 

Nuo pandeminio kiaulių gripo Lietuvoje mirė 23 žmonės, o visame pasaulyje – apie 14 tūkst. Kiek miršta žmonių nuo sezoninio gripo?

Be abejo, vienas gripo sezonas nelygus kitam, bet yra atlikti skaičiavimai, kad Europos Sąjungoje sezoninis gripas nulemia apie 25 mirtis, tenkančias 100 tūkstančių gyventojų kasmet. Taigi per metus Europos Sąjungoje nuo sezoninio gripo (paprastai dėl jo paskatintų kitų ligų komplikacijų) miršta nuo 40 tūkst. iki 220 tūkst. gyventojų.

 

Ar galima tikėti šnekomis apie šunų, kačių, kalakutų ir pan. gripą?

Gripas dažniausiai pasitaiko tarp paukščių, kiaulių ir žmonių. Kitoms rūšims – katėms, šunims – jis yra nebūdingas ir nustatomas labai retai. Dabar plintantį pandeminį gripą ne visai teisinga vadinti kiaulių gripu. Tai žmonių gripas, turintis žmonių, kiaulių ir paukščių gripo genetinės informacijos.

 

Kaip apsisaugoti nuo kiaulių gripo viruso?

• Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis, o susirgę laikykitės atokiau nuo kitų, kad jų neužkrėstumėte.

• Susirgę likite namuose, neikite į darbą ar mokyklą – taip neužkrėsite kitų žmonių.

• Venkite masinio susibūrimo vietų.

• Kosėdami ar čiaudėdami pridenkite burną nosinaite. Panaudotą nosinaitę išmeskite.

• Dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu, ypač jei kosėjate ir čiaudite. Stenkitės neliesti savo akių, nosies ar burnos – mikrobai plinta žmogui palietus užkrėstą paviršių, o vėliau akis, nosį ar burną.

• Valykite dažnai liečiamus paviršius (pavyzdžiui, durų rankenas) įprastais valikliais.

Informaciją pateikė Sveikatos apsaugos ministerija.

{valstietis2}