Ar mokame kalbėti apie seksą be tabu?

 

Gyvename, rodos, moderniame pasaulyje, bene kiekvienas save vadina kosmopolitu ir išsilavinimo nestokojančia asmenybe, bet, išgirdus intymios temos užuominą, vis dar ne vieno žvilgsnis ima išgąstingai klaidžioti, o skruostai nejučia parausta. Kas tai? Ar tai tema, kurios puslapiai drąsiau praskleidžiami paauglystėje, pasislėpus nuo tėvų, negu kad suaugus, kai drįstama aptarinėt intymius dalykus tik išjungus šviesą, užtraukus užuolaidas ir dar papildomai duris užrėmus kėde?

 

Psichologai teigia, kad lietuvių drovumas intymių temų atžvilgiu įsigalėjęs dėl istorinių dalykų, tačiau manoma, kad tai neigiamai veikia ne tik drovuolių aplinkoje esančius paauglius, bet ir lemia prastesnį lytinį poros gyvenimą.

 

Ne vieni psichologų atlikti tyrimai įrodė, jog paties sekso metu ne tiek svarbu partnerio išvaizda, kas dažniausiai būna viena iš susivaržymo priežasčių, kiek noras patenkinti/pasitenkinti bei atsipalaidavimo ir fantazijos derinys.

 

Natūralus grynas drovumas dažniau reiškiasi naujai susikūrusiose porose, kai vyksta tikrų tikriausias tyrinėjimas, o štai ilgesnį laiką kartu esančios poros dažnai tarsi pamiršta mokymosi ir tobulėjimo svarbą sekse – pasilieka tokioje stadijoje, kur nereikia pernelyg didelių pastangų, t.y. drovume.

 

O kodėl bijoma kalbėti intymiomis temomis? Jos beveik nuolatos sukausto, kai vaikai ar paaugliai bando išgauti informacijos iš suaugusiųjų, ir labai dažnai nemokama kalbėti net su partneriu. Bijoti kalbėti – normalu?  Tai tema, dėl kurios jaučiama nesuvokiama gėda, teigia kai kurie psichologai.

 

Specialistai ragina analizuoti savas mintis ir patiems ieškoti, ką intymiose temose drovuoliai mato neigiamo? Kaip pavyzdį jie pateikia ligas. Kokias neigimas emocijas jos gali kelti! Bet kalbama apie tai, kaip apie neišvengiamą neigiamą žmogaus egzistencijos epizodą. Vienais atvejais tai naudinga, siekiant išvengti ligų, kitais atvejais – padėti išgyti jau susirgus, o vaikams pradedama apie „mažąsias“ ligas pasakoti dar tada, kai jų suvokimas tesiekia labai mažai, bet jau žino, kad nuo nešvarių rankų „kažkas“ gali patekti ant maisto, o pastarasis – į pilvą.

 

Verta susimąstyti, ar droviesiems nevertėtų pabandyti savęs „pagauti“ neteisingai mąstant apie intymių temų „blogumą“ ir apie gąsdinančias temas pradėti mąstyti bei kalbėti nuo itin elementarių biologinių dalykų, susijusių su intymumu. Žinių kelią nuo biologijos iki emocijų bei dvasinių dalykų suvokti būtina.

 

www.infomazeikiai.lt