Patirties sėmėsi Vengrijos ugdymo įstaigose
Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus grįžo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis organizuotos stažuotės „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros kryptys. Vengrijos patirtis“, kurioje dalyvavo 38 įvairaus lygio Lietuvos švietimo įstaigų atstovai, dirbantys Švietimo ir mokslo ministerijoje, savivaldybių švietimo skyriuose, mokyklose ir vaikų lopšeliuose-darželiuose.
Stažuotės metu susipažinta su Vengrijos švietimo sistema, jos valdymu, finansavimu, ugdymo įstaigų tinklo išsidėstymu. Pagrindinė tema – priešmokyklinis ir ikimokyklinis ugdymas. Bendrauta su ministerijų, švietimo ir kultūros departamentų, savivaldybių atstovais, lankytasi įvairių tipų ugdymo įstaigose: privačiose, savivaldybių, katalikiškose, valstybės finansuojamose, susipažinta su Valdorfo sistemos, tautinių mažumų ir katalikiškais darželiais. Vyko susitikimai, pokalbiai, diskusijos, lyginimai su savo respublika bei rajonu. Apibendrinta geroji vengrų patirtis, kalbėta, ką galima pritaikyti grįžus į savo šalį ir rajoną.
Pasak A. Stonkaus, lyginant su Vengrija, Lietuvos švietimo įstaigų padėtis neatrodo blogai, bet pasimokyti yra iš ko. „Savivaldybės Vengrijoje turi daugiau savarankiškumo, atlieka žymiai daugiau funkcijų. Švietimo įstaigų vadovai skiriami rotacijos principu. Kiekvienas vadovas praėjus ketverius metams turi atsiskaityti. Jeigu darbo rezultatai prasti, kitos kadencijos nebus. Kiek kitaip tvarkomasi finansavimo srityje, kitaip skaičiuojamas mokinio krepšelis – dalį lėšų skiria valstybė, kitą dalį – savivaldybė.
Šios šalies biudžetinėse įstaigose itin griežtai laikomasi įstatymų. Iš darželio vaiką bet kada gali pasiimti tik tėvai arba įgaliotas asmuo. Jokiu būdu ne vyresnis broliukas ar sesutė. Įdomu ir tai, kad mokyklinio amžiaus vaikų vienų niekur nematyti gatvėje. Po pamokų visi jie būna namuose arba lanko užsiėmimus pagal savo pomėgius. Įstatymiškai tai nėra įtvirtinta, bet gatvėse besibastančių vaikų nėra“, – pasakoja Švietimo skyriaus vedėjas.
Vengrijos švietimo įstaigų darbuotojai su tėvais daugiau dirba individualiai. Bendri susirinkimai rengiami retai. Vaikų lopšeliuose-darželiuose ugdytinius prižiūri ir lavina kur kas daugiau auklėtojų nei Lietuvoje. Kiekvienas auklėtojas ten turi savo darbo sritį, už ją atsako ir jokio kito darbo nedaro. Kai tuo tarpu mūsų šalies vaikų darželių auklėtojai yra universalūs.
Stažuotės dalyviai aplankė daug įvairių dydžių ir tipų darželių. „Buvome darželyje, kurį lanko vos dvidešimt vaikų, pabuvojome ir tokiuose, kuriuos lanko po 60, 200 mažylių. Aprūpinimas ugdymo priemonėmis nedaug kuo skiriasi nuo mūsų darželių. Pastebėjome, kad vaikams Vengrijoje duodama daugiau laisvės, ypač darželiuose, kuriuose dirbama pagal Valdorfo programą.
Ten ir higienos normos nėra tokios griežtos kaip pas mus. Daugelio tenykščių žaidimų aikštelių įrenginių mūsų higienos normos „nepraleistų“. Didelį įspūdį paliko apsilankymai katalikiškuose darželiuose, kurie labai skiriasi nuo valstybinių. Nustebino tyla, ramybė, susikaupimas. Vaikai tokio tipo darželiuose net kelis kartus per dieną susikaupia maldai“, – dalijasi įspūdžiais A. Stonkus.
Švietimo skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad stažuotėje įgyta patirtis ir žinios pravers jo paties darbe, o artimiausiu metu jomis ketina pasidalyti ir su kolegomis.
www.infomazeikiai.lt