Europarlamento rinkimai kvepia boikotu
Iš visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių labiausiai Europos Parlamento (EP) rinkimais nesidomi slovakai ir lietuviai. Yra manančių, kad EP – tarsi mamutų kapinės: į tremtį ar sanatoriją išleidžiami partijų lyderiai, visuomenėje nevienareikšmiškai vertinami politikai, jau „atidirbę” naujajai ar senajai nomenklatūrai priklausantys politikai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas „Vakarų ekspresui” negalėjo prognozuoti, koks bus aktyvumas EP rinkimuose. Kita vertus, jis jokios įtakos neturės, mat rinkimai ES laikomi įvykę, nepriklausomai nuo to, kiek juose dalyvauja žmonių.
Visgi akivaizdu, kad per šiuos rinkimus jų organizatoriai turės gerokai mažiau darbo nei prieš 5 metus, mat tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento.
Z.Vaigauskas pripažino, kad rinkiminė kampanija į EP dar niūresnė nei prieš prezidento rinkimus. „Gatvėse agitacinių plakatų mažai, susitikimai su žmonėmis taip pat vyksta vangiai.
Daug kas pasitenkina tuo, ką mato debatuose per televiziją. Tačiau pastebiu, kad ten diskutuoti ateina žmonės, neretai net neįsigilinę į Europarlamento veiklą”, – teigė Z.Vaigauskas.
Į EP nekandidatuojantis, tačiau galimu kandidatu užimti eurokomisaro vietą įvardijamas Petras Auštrevičius paaiškino, esą lietuvių nesidomėjimas EP rinkimais atspindi situaciją ir nacionalinėje politikoje.
„Žmonės nemato ypatingų politinių aktualijų. Po referendumo dėl stojimo į ES visuomenė nebuvo įtraukta į gilesnes diskusijas, žmonėms tarsi atrodo, kad tuo viskas ir baigėsi. Tai – apgaulingas įspūdis. Esą Lietuva praranda galias ir viską sprendžia Briuselis”, – sakė buvęs vyriausiasis euroderybininkas.