Robotų ir žmonių konflikto atveju didžiausią grėsmę keltų humanoidai?
Šiandien robotai karinių konfliktų zonoje jau nieko nebestebina. Tai žvalgybiniai lėktuvai, išminuotojai ir kitos paskirties robotizuota įranga. Tačiau kiek realus fantastų mintyse besisukantis scenarijus apie sukilusių robotų karus prieš žmones?
Žinoma, šiandien visi tokie spėjimai vis dar tėra spekuliacijų lygyje, tačiau pamąstyti apie galimą ateitį ir dar tokią, kurioje atgyja vaizduotę žadinantys robotų ir žmonių karai, norisi daugumai. Apie tai kartais susimąsto ir specialistai. Mes jau esame rašę apie vieną mokslininkų studiją, kurioje nurodoma nedelsti ir jau dabar imti kurti robotų garbės kodeksą, kuris neleistų kilti panašaus konflikto grėsmei. O visai neseniai panašiomis idėjomis apie galimus robotų karus pasidalino robotų srities ekspertas Danielis Vilsonas.
Jis neanalizavo pačios konflikto priežasties ir apskritai, tokio konflikto galimybių. Eksperto dėmesį patraukė fantastiniuose filmuose vaizduojamos robotizuotos žudymo mašinos, viską naikinančios savo kelyje. Kaip taisyklė, tokie viską naikinantys robotai būna humanoidai – robotizuoti įrenginiai, kurie pagal išorės požymius (turi rankas, kojas ir t. t.) panašus į žmogų. Tad Danielis Vilsonas nusprendė pasvarstyti ar tikrai robotų ir žmonių konflikto atveju didžiausią grėsmę keltų būtent humanoidai. Juk ir dabar yra sukurti tokių robotų prototipai, pavyzdžiui „ASIMO“, kuris jau moka atnešti arbatą ir maloniai pasisveikinti. Nors kol kas dabartiniai humanoidai nė iš tolo neprimena žiaurių žudymo mašinų, tačiau Danielis Vilsonas išskyrė keturias priežastis, dėl kurių filmų režisierių fantazijos vieną dieną gali tapti realybe.
Žmogaus kūno sandara ir humanoidų konstrukcija. Šiame technologijų kūrimo etape robotai kol kas negali išsiversti be operatorių bei inžinierių priežiūros. Dažniausiai šiuolaikiniai kariniai robotai valdomi nuotolinio valdymo būdu. Pasak eksperto, procesą galima palengvinti tik naudojant humanoidus – operatorius intuityviai planuos roboto judėjimo procesą.
Aplinka, įrenginiai ir ginklai. Niekas netrukdo tankui pravažiuoti per dykumą. O kaip dėl kambario ar siauro skersgatvio? Kiekvienas rankomis sukurtas objektas, namas, gatvė ar miestas, sukurtas žmogaus, o ne ko nors kito patogumui. Humanoidams, skirtingai nuo kitų tipų robotų, žymiai paprasčiau judėti laiptais, eiti pro duris ir orientuotis gyvenamuose patalpose. Be to, tokius įrenginius daug lengviau išmokyti valdyti ginklą, naudotis transporto priemone.
Humanoidus lengviau mokyti ir treniruoti. Dažniausiai karas yra nepertraukiama improvizacija, t. y. jo dalyviai turi priimti sprendimus labai greitai. Tikimasi, kad ateities robotai galės mokytis stebėdami. Tokiu būdu juos bus galima treniruoti taip pat kaip ir žmones. Čia svarbus žmogaus ir humanoido „kūno“ panašumas.
Komandinis žmonių ir humanoidų darbas. Netolimoje ateityje vargu ar robotai galės savarankiškai išspręsti sudėtingus karinius uždavinius. Iš pradžių jiems teks dirbi su žmonėmis. Manoma, kad žmonių ir robotų bendradarbiavimas padarys vienos ar kitos specialiosios grupės darbą daug efektyvesniu ir saugesniu.
Kaip matome, argumentai yra svarūs. Tačiau ar šie teiginiai atlaikys laiko išbandymus, pamatysime tik ateityje.