Vis daugiau lietuvių prašo paramos maisto produktais
Išgirdę frazę „maisto trūkumas“ tikriausiai iš karto pagalvojame apie alkanus vaikus kur nors toli Afrikoje. Deja, maisto trūksta ne tik tolimuose kraštuose. Dauguma lietuvių nebadauja, tačiau šalyje nemažai žmonių, neišgalinčių maitintis tinkamai.
Paradoksas – Europos Sąjungoje, kurios ekonomika viena stipriausių pasaulyje, maisto pagaminama daugiau, nei jos piliečiai galėtų suvalgyti, tačiau maždaug 43 milijonai žmonių vis tiek susiduria su maisto trūkumu – negali maitintis taip, kaip turėtų. Iš pradžių,1987 metais, labiausiai skurstantiems buvo dalinamas sukauptas žemės ūkio produktų perteklius. Šiandien paramos teikėjai daugumą produktų perka patys. Lietuviams parama maistu pradėta teikti 2006 metais – jos skirstymu užsiima trys organizacijos: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ bei religinė bendrija „Lietuvos Caritas“.
Kasmet šių organizacijų darbuotojai išdalija maisto dešimtims tūkstančių nepasiturinčių žmonių. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje dirbanti ir už paramos maisto produktais teikimą atsakinga Dalia Reklaitienė sakė, jog paramos prašančiųjų nuolat daugėja: „Jei pirmaisiais pagalbos teikimo metais sulaukėme per 30 tūkstančių prašymų, šiandien, praėjus trims metams, turime jau 80 tūkstančių žmonių, jaučiančių maisto nepriteklių“. Būtina pabrėžti, kad tai tėra vienos organizacijos sulaukiami pagalbos prašymai, visoje Lietuvoje jų yra kelis kartus daugiau. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos Caritas vien šių metų kovo mėnesį paramos maistu išdalijo daugiau nei 200 tūkstančių žmonių, tai yra tokiam pat skaičiui žmonių, kiek gyvena visoje Klaipėdoje. Paklausta, kodėl paramos prašančiųjų taip pagausėjo, D. Reklaitienė teigė: „Įtakos, žinoma, turėjo dėl ekonominių sunkumų šalyje smarkiai išaugęs nedarbas: žmonės nėra tikri nei dėl savo, nei dėl savo vaikų ateities, tai sukuria tam tikrą psichologinę įtampą ir skatina kreiptis pagalbos“.
Dėl sunkios ekonominės padėties Lietuvoje galima manyti, jog maisto trūkumą jaučiančių piliečių tik daugės. Tai kelia išties didelį nerimą tiek paramą dalijantiems, tiek ir jos prašantiems. Našlė Eugenija iš Kauno rajono prisipažino bijanti, jog padaugėjus prašančiųjų pagalbos, maisto visiems gali neužtekti. „Maisto davinius gauname jau antrus metus, tai tikrai didelė parama mūsų šeimai,“ – pasakojo Eugenija, – „jei pagalbą staiga nutrauktų, žinoma, būtų labai sunku, vis dėlto viliuosi, kad kaip nors išgyventumėm“. Raudonojo Kryžiaus draugijos darbuotojai skuba raminti bijančiuosius – paramos bus tiek, kiek jos reikės prašantiesiems ir, žinoma, atitinkantiesiems nustatytą kriterijų. Jis gerai žinomas – paramą maisto produktais gali gauti asmenys, kurių pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, šiuo metu tai yra 525 litai per mėnesį.
Kokia gi toji parama maisto produktais? Šiemet prašiusiuosius pasieks daviniai, kuriuos sudarys įvairūs maisto produktai: kvietiniai miltai, makaronai, miltinis mišinys blynams, saldintas sutirštintas pienas, perlinės kruopos, ryžių kruopos, trijų grūdų kruopų košė, sausi pusryčiai, kiaulienos konservai ir cukrus. Teikiamų produktų krepšelio įvairovė kasmet didėja: prieš kelerius metus jame dar nebuvo miltinio mišinio blynams ar sausų pusryčių. Be to, pernai parama buvo dalijama tik penkis kartus per metus, o šiemet – jau šešis. Kaip sakė D. Reklaitienė, stengiamasi, kad daviniai atitiktų prašančiųjų poreikius, todėl kasmet įtraukiama vis naujų produktų, nors tai kainuoja daugiau. „Štai, pavyzdžiui, sausų pusryčių įtraukimas į davinį suteikė tikrai daug džiaugsmo vaikams, esame labai patenkinti šiuo sprendimu,“ – džiaugėsi pašnekovė.
Prie paramos maisto produktais aktyviai prisijungia ir verslo atstovai. Dažniausiai tai būna didieji prekybos centrai arba maisto produktus gaminančios įmonės. Prekybos tinklai „Iki“, „Rimi“, „Maxima“, UAB „Kraft Food Lietuva“ ir daugelis kitų kompanijų kiekvienais metais prisijungia prie „Maisto banko“ akcijų, UAB „Fazer Kepyklos“ pradėjo vykdyti projektą kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, kurio metu duonos gaminiai bus skiriami nakvynės namų gyventojams ir kitiems skurstantiems asmenims. „Parama skurstantiesiems – ne tik valstybės ar Europos Sąjungos atsakomybė. Juk padėti galime kiekvienas ir įvairiomis formomis. Būdami socialiai atsakinga įmone, mes stengiamės, kad kasdienės duonos nepritrūktų ir vargingai gyvenantiesiems,“ – nuomone dalijasi Mindaugas Snarskis, UAB „Fazer Kepyklų“ prekybos direktorius.
Paramos maisto produktais programa tokia, kokia ji yra dabar, gyvuos iki 2010 metų. Europos Sąjungoje svarstomi nauji sprendimai, kurie keis ir tobulins paramos teikimo tvarką. Kaip sakė kalbintoji Eugenija: „Tikiuosi, keisis tik į gera, nors būčiau labai laiminga, jei tada jau galėčiau gyventi negaudama paramos“.
www.infomazeikiai.lt informacija.