Kiaulių gripas atneš trilijonus nuostolių
Didėjanti rizika, kad kiaulių gripo pandemija gali sunaikinti trapias ekonomikos atsigavimo apraiškas, privertė sunerimti investuotojus ir paragino pradėti ieškoti „tylaus prieglobsčio“ jų aktyvams, praneša „Reuters“. Meksikos ūkio ministras Chavjeras Solano teigia, kad jo šalis kol kas neplanuoja uždaryti pramonės įmonių karantinui, siekiant sustabdyti viruso plitimą, kuris jau atėmė daugiau nei 150 žmonių gyvybių. „Ekonominė veikla turi tęstis“, – sakė jis.
Rinkose tvyro įtampa, nafta atpigo dar vienu procentu. Dėl nerimo, kad pandemija smogs eilinį smūgį ir taip silpnai ekonomikai bei „palaidos“ keliones oru, naftos kaina žemesnė nei 50 dolerių už barelį.
Farmacinių kompanijų akcijos ir toliau kyla, o avialinijų – vėl krenta.
Kiaulių gripo protrūkis Meksikoje įvyko kaip tik tuo metu, kai viso pasaulio ekspertai jau pradėjo kalbėti apie ilgus mėnesius lauktą ekonomikos atsigavimą. Šiuo metu atsigavimas vėl abejotinas, pažymi „Reuters“.
2008 m. atliktais Pasaulio banko skaičiavimais, gripo pandemija gali kainuoti apie 3 trilijonus dolerių, o pasaulinis BVP gali kristi iki 5 proc.
Netipinio plaučių uždegimo epidemija, kuri 2003 m. pakenkė prekybai ir kelionių verslui bei sumažino darbo vietų skaičių, Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui kainavo apie 40 mlrd. dolerių. Ji tęsėsi dar šešis mėnesius ir atėmė 775 žmonių gyvybes (iš viso susirgę buvo 8 tūkst. žmonių 25 šalyse).
JAV administracija pareiškė, kad kol kas per anksti prognozuoti kiaulių gripo įtaką ekonomikai, tačiau finansų ministerijos pareigūnai akylai stebi situaciją.
Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominykas Stross-Kanas CNBC televizijai teigė, kad nelaukia ekonomikos pagerėjimo anksčiau nei 2010 m., nesvarbu, kokią įtaką padarys virusas.
„Reuters“ atlikta JAV analitikų apklausa parodė, kad pasaulinės recesijos dugnas dar nepasiektas. Daugelis mano, kad krizė užsitęs nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.
Daug priklausys ir nuo to, ar JAV bankrutuos automobilių pramonės gigantai. Viena iš pasaulinės krizės aukų Amerikos automobilių kompanija „General Motors Corp“ (GM) pirmadienį pateikė galutinį išsigelbėjimo nuo bankroto planą. Kompanija sieks sumažinti obligacijų skolas, kurios siekia 27 mlrd. dolerių, keisdama obligacijas į akcijas ir panaikindama daugiau nei 21 tūkst. darbo vietų.
Šis sprendimas faktiškai bus GM nacionalizacija, nes kontrolės perdavimas į valstybės rankas – nevienareikšmiškas sprendimas šalyje, kuris ilgą laiką sveikino rinkos ekonomikos viešpatavimą.
„Mes palaikome automobilių pramonę, kuri, mūsų manymu, galėtų ir privalėtų pasikliauti savo jėgomis, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas Robertas Gibbsas. – Mes nenorime valdyti ko nors iš automobilių gamintojų.“
„Chrysler“ kreditoriai laukia naujo pasiūlymo iš JAV finansų ministro. Iki balandžio 30 d. kompanija privalo pasiekti susitarimą su kreditoriais ir sustiprinti sąjungą su „Fiat“. Įvykus susitarimui, italų kompanija gaus 35 proc. restruktūrizuoto Amerikos gamintojo.